Hidrometeorologijos duomenys rodo, kad lietus ir toliau merks Panevėžį. Be to, kils vėjas – numatomas smarkus vakarinių krypčių vėjas. Panaši, lietinga, prognozė vyraus visą šią savaitę.
Tačiau skelbti ekstremalios situacijos nesiruošiama, nes esą merkiantis lietus Nevėžio upės vandens tiek nepatvenks, kad užtvindytų miestą.
Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža sako, kad skelbti ekstremalią situaciją dėl vienos ar kelių patvinusių gatvių negalima.
Viršijo nustatytą normą
Hidrometeorologinės tarnybos stoties stebėtoja Gražina Dabrišiūtė aiškino, kad lietingiausi mėnesiai buvo liepa, rugpjūtis ir rugsėjis. Jos nuomonė, net pavasarį nebuvo taip blogai, kaip dabar nuo kone be perstojo lyjančio lietaus – per parą iškritusių kritulių kiekis net 3 kartus viršijo dekados normą.
Dėl gausių kritulių tvinsta upės. Nevėžyje vandens lygis jau pasiekė 272 cm. Ir tai yra beveik penkiskart daugiau nei vidutinė metinė norma. Rekordinis vandens lygis Nevėžio upėje – 503 cm – buvo pasiektas 2010-aisiais per pavasario potvynį. Pasak stebėtojos, naktį iki pirmadienio 9 valandos prilijo 33 mm, kai vidutinė dešimties dienų dekados norma – 19 mm.
Hidrometeorologinės tarnybos stoties stebėtojos G. Dabrišiūtės nuomonė, net pavasarį nebuvo taip blogai, kaip dabar nuo kone be perstojo lyjančio lietaus – per parą iškritusių kritulių kiekis net 3 kartus viršijo dekados normą.
„33 mm – tai liaudiškai kalbant, į kvadratinį metrą supilti 3,3 kibirus vandens. Pirmas ir antras metų ketvirčiai nebuvo tokie lietingi ir neviršijo nustatytos normos. Lietūs prasidėjo trečiajame ketvirtyje. Trečio ketvirčio mėnesiais – liepa, rugpjūtis, rugsėjis, nors dar nesibaigė – iškritę krituliai viršijo nustatytą leistiną normą kone tris kartus“, – kalbėjo G. Dabrišiūtė ir sakė, kad labiausiai dėl lietaus kenčia žemdirbiai, negalintys nuimti derliaus nuo patvinusių laukų.
Vanduo upėse kyla
Dėl gausių kritulių tvinsta upės. Nevėžyje vandens lygis jau pasiekė 272 cm. Ir tai yra beveik penkiskart daugiau nei vidutinė metinė norma.
Rekordinis vandens lygis Nevėžio upėje – 503 cm – buvo pasiektas 2010-aisiais per pavasario potvynį.
Tačiau, jei taip toliau lis, prognozės ne kokios: rugsėjo 21 dienai vandens lygis Nevėžio upėje gali pakilti iki 3,8 m, o stichinis lygis – 4,5 m.
Lėvens upėje vandens lygis ties Bernatoniais taip pat kyla ir pasiekė 0,83 m (minimalus 0,15 m), o Sanžilės – 0,58 m (minimalus 0,19 m).
Šeši kriterijai
Savivaldybės vyriausiasis specialistas Justas Laurinavičius naujienų portalui JP aiškino, kad norint skelbti ekstremalią situaciją būtina atsižvelgti į nustatytus kriterijus.
„Vyriausybės nustatyti šeši kriterijai, kuriais turime vadovautis. Norint skelbti ekstremalią situaciją dėl galimo potvynio, būtina, kad sutriktų per 300 gyventojų gyvenimas, kuriam atstatyti prireiktų 24 valandų, o atstatymui neužtektų Savivaldybės lėšų ir jas suteiktų šalies iždas. Be to, ekstremalią situaciją skelbia komisija, kuri atlieka tyrimą“, – sakė J. Laurinavičius.
Bendrovės „Panevėžio gatvės“ atstovai teigė, kad sulaukė panevėžiečių skambučių dėl patvinusių gatvių, užlietų rūsių. Tvinsta gatvės, rūsiai.
Bendrovės „Panevėžio gatvės“ lietaus nuotekų tinklų priežiūros skyriaus darbų vykdytojas Gintaras Šilinskas aiškino, kad sulaukė panevėžiečių skambučių dėl patvinusių gatvių, užlietų rūsių.
„Daugiausiai skambina Rožyno gyvenamojo rajono gyventojai ir, žinoma, miesto centre gyvenantis panevėžiečiai. „Rožyne nėra lietaus nuotekų tinklo, o tik šalia gatvių iškasti grioviai su vandens pralaidomis. Tos pralaidos užsikimšusios ir vanduo neturi kur nutekėti. Miesto centre didžiausia problema – užsikimšę vandens surinkimo šuliniai. Kita bėda, kodėl tvinsta gatvės, upėje pakilęs vanduo, o vandens išleidimo vamzdžiai panirę po vandenių – nėra nutekėjimo. Belieka melstis, kad nustotų lyti ir laukti, kol vanduo nuslūgs“, – sakė G. Šilinskas.
Panevėžio rajono meras: tikrai turėsime daug nukentėjusių
Dėl itin gausaus lietaus Panevėžio rajone užtvindytų ūkininkų laukų ruošiamasi skelbti ekstremalią situaciją. Pasak rajono mero Povilo Žagunio, žala gali dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų.
„Renkame duomenis, nes turi būti pasiekti tam tikri kriterijai, bet, matyt, tikrai mes tuos kriterijus pasieksime ir, matyt, komisija priims sprendimą skelbti ekstremalią situaciją. Yra (kriterijus – red.) kur 500 žmonių nukentėję, tai mes tikrai turėsime daugiau nukentėjusiųjų – vien tik kad derliaus negali ūkininkai nuimti, negali įvažiuoti, negali ruošti žemės kitiems metams. Čia jau nuostoliai kitiems metams prognozuojami“, – BNS sakė Panevėžio rajono meras.
P.Žagunis skaičiavo, kad žala vien už nenuimtus javus gali siekti dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių eurų. Kol kas savivaldybė renka duomenis ir skaičiuoja galimus nuostolius, o ekstremalią situaciją skelbti rengiasi trečiadienį arba ketvirtadienį.
Jis teigė net nekalbantis apie užpiltus daržus, kuriuose supuvo gyventojų daržovės, užlietus rūsius ar stogus.
„Vien per praėjusią parą daugiau kaip 50 milimetrų iškrito, kada mėnesio vidutinė norma yra 53 milimetrai. Vien per parą iškrito mėnesio norma. Siaubinga“, – pasakojo meras.
„Matyti man teko įvairių metų, bet šis atvejis, šis ruduo, šie trys mėnesiai tikrai yra krituliais išskirtinai gausūs“, – pridūrė jis.
Pasak mero, savivaldybė kol kas yra bejėgė kaip nors padėti žmonėms, nes problema yra ne patvinusi upė ar upelis, bet visa rajono teritorija, permerkta gausaus lietaus.
Gausus lietus buvo užtvindęs ir Panevėžio miesto gatves, tačiau savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Vilma Kučytė BNS sakė, kad mieste ekstremali situacija nebus skelbiama.
„Vandens lygis Nevėžyje ir Žagienio upelyje pakilęs, apsemti keli sklypai žemiau šalia Žagienio upelio, bet vanduo slūgsta“, – teigė V.Kučytė.
Ekstremali padėtis paskelbta Rokiškio rajone
Dėl itin gausaus lietaus užtvindytų ūkininkų laukų kai kuriuose Lietuvos savivaldybėse skelbiamos ekstremalios situacijos: ją jau paskelbė Rokiškio rajonas, ruošiasi skelbti Panevėžio rajonas. Situacija sudėtinga ir kai kuriose kitose savivaldybėse.
Ekstremalią situaciją paskelbusio Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis taip pat pasakojo, kad situacija rajone yra itin sunki.
„Kai ūkininkai į tarybos posėdį atėjo apsiašaroję ir sakė, pas mus visiškai sunaikinti pasėliai, nusiunčiau savo patarėjus, kad pervažiuotų ir pafotografuotų vaizdus. Man atvežė penktadienį tokią medžiagą, kad aš išsigandau, kas dedasi rajone“, – kalbėjo A.Vagonis.
Jo teigimu, ypač nukentėjo mažesnieji ūkininkai, neturintys savo žemės ūkio technikos ir dėl to laukiantys, kol derlių nuims didieji bei iš jų besinuomojantys kombainus. Kai kurie jų šiemet, greičiausiai, derliaus nebenuims visai.
„Derlius yra apsemtas. Ten dar yra grūdai, bet ten joks kombainas nebeįvažiuos ir jo nenuims“, – pasakojo meras.
Jis sakė, kad dėl panašių problemų bendrauja su Zarasų, Ignalinos ir Kupiškio savivaldybėmis, kurių teritorijoje taip pat užlieti laukai.
Zarasų savivaldybė penktadienį paskelbė užfiksavusi ekstremalų įvykį savo teritorijoje. Savivaldybės duomenimis, dėl drėgmės rajone nenuimta daugiau kaip pusė šių metų javų derliaus.
