Žemėje pasiektas grėsmingas rekordas, kurio nebuvo 800 tūkst. metų

Praėjusiais metais koncentracijos padidėjimas buvo net 50 proc. didesnis nei pastarąjį dešimtmetį, pranešė portalas bbc.co.uk.

Mokslininkai teigė, kad šis rekordas – žmonijos veiklos ir El Ninjo reiškinio padarinys. Anot tyrimo autorių, tokios anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje nebuvo daugiau nei 800 tūkst. metų, todėl pasiekti klimato kaitos stabdymo tikslus gali būti itin sudėtinga.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaita, kurią sudarė PMO, paremta matavimais, atliktais 51 šalyje. Mokslininkai taip pat ištyrė metano, diazoto monoksido ir kitų dujų kiekius.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 2016 metais CO2 koncentracija ore pasiekė 403,3 ppm, tuo tarpu 2015-aisiais buvo užfiksuota 400 ppm riba.

„Tai pats didžiausias CO2 koncentracijos padidėjimas, kurį per 30 veiklos metų fiksavo mūsų padalinys“, – portalui BBC sakė PMO pasaulio atmosferos stebėsenos programos vadovė dr. Oksana Tarasova.

Anot jos, anksčiau fiksuotas didelis CO2 augimas buvo 1997-98 metais, kuomet atmosferą taip pat veikė El Ninjo reiškinys.

Ramiajame vandenyne susiformuojantis reiškinys El Ninjo paveikia anglies dvideginio dalelių kiekį atmosferoje, pavyzdžiui, sukeldamas kai kuriose pasaulio vietose sausras. Tuo pačiu susidariusio CO2 pertekliaus fotosintezės metu nebeįstengia absorbuoti medžiai ir kiti augalai, kurie būna sunykę.

Kaip aiškino dr. O. Tarasova, nors pastaraisiais metais žmonija sumažino išmetamų CO2 dujų kiekį, tačiau susumavus visas CO2 atsiradimo atmosferoje priežastis, bendras kiekis – rekordinis.

O per pastaruosius 70 metų anglies dvideginio kiekio atmosferoje didėjimas buvo beveik 100 kartų didesnis negu paskutinio ledynmečio pabaigoje.

Reikšmingai pakilęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, pasak PMO tyrimo, gali iššaukti nenuspėjamus klimato sistemos pokyčius, kurie sukels tiek ekologines, tiek ekonomines katastrofas.

„Klimato kaita vyks ne dešimtis tūkstančių metų, kaip kad būdavo anksčiau, o gerokai greičiau. Ir tai labai baugina“, – aiškino O. Tarasova.

Anot ekspertų, prieš 3-5 mln. metų, kai CO2 koncentracija atmosferoje buvo panaši, vidutinė oro temperatūra buvo 2-3 laipsniais aukštesnė, o jūros lygis, dėl tirpstančio Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo, buvo pakilęs 10-20 metrų.

Prof. Euanas Nisbetas iš Karališkojo Holovėjaus koledžo teigė, kad CO2 koncentracijos padidėjimas 3 ppm dalimis, lyginant 2016 ir 2015 metus, yra ekstremalus – dviguvai padidėjęs nei 1990-2000 metų periode.

„Siekiant laikytis Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, būtina kardinaliai atsisakyti iškastinio kuro“, – sakė profesiorius. Ir nors vis daugiau energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, atmosferos tyrimo duomenys vis dar nerodo teigiamų pokyčių.

Ataskaitoje taip pat minimas ir kol kas sunkiai paaiškinamas metano dujų kiekio padidėjimas atmosferoje. Jis, kaip teigia ekspertai, gerokai didesnis negu praėjusio dešimtmečio vidurkis. Prof. E. Nisbetas sakė bijantis, kad atmosferoje nesusidarytų uždaras metano dujų ratas – kuo daugiaus metano, tuo šiltesnis klimatas, kuo klimatas šiltesnis – tuo daugiau natūraliai išskiriama metano dujų.

Ypač reikšmingas metano dujų padidėjimas fiksuotas 2014-2016 metais, o didžiausi jo kiekiai fiksuojami trOpinėse ir subtropinėse klimato juostose. Be to, ištyrus anglies izotopus, paaiškėjo, kad metano dujų kiekis kyla ne dėl iškastinio kuro naudojimo. „Mes nesuprantame, kodėl metano kiekis atmosferoje kyla. Tai gali paveikti klimatą. Ir tai yra grėsminga“, – tikino E. Nisbetas.

Pasak stebėtojų, tokie tyrimų rezultatai, laikantis Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, yra „pakankamai neigiami“. „Skaičia nemeluoja. Mes kol kas vis dar išmetame perdaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ir tai turi būti pakeista. Mes turime įvairių sprendimo būdų, tačiau dabar reikia globalios politinės valios ir šios problemos svarbos suvokimo“, – sakė Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos vadovas Erikas Solheimas.