Nedidelis atšilimas ateinantį savaitgalį kai kur sušlapins sniegą ir ledą, bet jo dar netirpdys. Tad žmonės, kurie laisvadienius leidžia sportuodami lauke, skubės ten, kur ledą galima braukyti vėjaslidėmis, kur galima suktis rogutėmis, čiuožti pažiūžomis ar tiesiog ežerą kirsti prisisegus bėgimo slides.
Žmonės išssilgsta ledo, ir sportuodami ant jo praleidžia kone kiekvieną laisvadienį. Bet ar saugiai?
O ir žvejai dažnai rizikuoja, lipdami ant netvirto ledo. Sakoma, kad pirmasis ledas atneša ir gausiausią žuvų laimikį. Mat kuo gilesnė žiema, tuo tingesnės tampa ir žuvys.
Orų permainos ir ledo storis
Sinoptikų prognozės pildosi. Sausio viduryje mūsų šalį pagaliau buvo užkliudę sniego debesys. Jo danga vietomis pasiekė 4–5 cm, kitur jo iškrito gausiau – kone iki 10 cm storio. Jo sluoksnį Dzūkijoje bei Suvalkijoje dar labiau pastorino per Lenkiją praslinkęs žemo slėgio sūkurys.
Nuo sausio 20-osios įsivyravęs šaltukas laikėsi kone savaitę, vietomis jis spūstelėjo iki 15 laipsnių šalčio ar dar smarkiau. Šalčio jau pakako, kad ledas galutinai sukaustytų ežerus, bet jį kartu uždengė ir sniegas.
Anot hidrometeorologijos tarnybos, šiuo metu yra užšalę visi ežerai. Mažesniuose, kurių gylis neviršija 30 metrų, ledo storis siekia 9–16 cm ir yra saugus. Tačiau didžiausiuose ir giliausiuose ežeruose vis dar gali būti properšų, pavyzdžiui, Dusios, Metelio, Obelijos priekrantėse.
Svarbu neprarasti budrumo
Anot sinoptikų, pastrosiomis dienomis prasidėjęs atšilimas neigiamo poveikio ežerų ledui nepadarė, jis išliks saugus ir kitą savaitę.
Tačiau Kauno mariose tik pakraščiuose ledas yra apie 10 cm storio ir kol kas yra saugus, bet toliau nuo kranto – pavojingas.
Kuršių mariose ledas yra nevienodas. Ploniausias, 7 cm storio, ledas yra į pietus nuo Ventės rago. Ruože tarp Nidos ir Juodkrantės ledas yra nuo 14 iki 23 cm storio, bet ant jo yra 2–3 cm storio vandens sluoksnis.
Čia ledas stiprus, toks išliks ir per poilsio dienas, tačiau sekmadienį papūs stiprus vakarų vejas, kuris sukels Kuršių marių vandens lygį, todėl nuo pirmadienio prasidės ledo dangos laužymas, atsiras plyšių, dreifuojančio ledo laukų.
Pavojingiausias giliųjų ežerų ledas, kurių didžioji ežero dalis pasidengusi pakankamai tvirtu ledu, tačiau giliausios jų vietos nėra visai neužšalusios arba yra užsitraukusios plonu ledu. Tokias vietas nesunku pastebėti pagal kitokį jo atspalvį, tačiau dabar to padaryti neįmanoma, nes sniegas neleidžia pastebėti pavojingų vietų.
Tad kaip tinkamai elgtis ant ledo, kad neištiktų nelaimė?
Žvejų patirtis ir patarimai
Ar teko skęsti? Gelbėti kitus? Šie klausimai nutvilkdo ir pradžiamokslius, ir patyrusius žvejus.
„Laimei, neteko patirti to siaubo. Bet ir pats visada saugausi, nesielgiu ant ledo neapdairiai“, – patikino žvejas Dainius Kublickas. Jis yra povandeninės žvejybos mėgėjas, bet ir žiemą neišsižada poledinės žūklės – turėdamas galimybę, mielai prisėda prie eketės.
„Nesu iš tų adrenalino mėgėjų, kurie skuba į poledinę žūklę vos smarkėliau spūstelėjus šalčiui, kol ledas dar yra plonas. Neignoruoju ir saugos reikalavimų, kurių bene svarbiausias – prieš lipant ant ledo būtina patikrinti jo storį“, – patikino pašnekovas.
Anot D.Kublicko, kiekvienas poledinei žūklei prijaučiantis žmogus į žvejybą pasiima grąžtą. Tad tereikia netoli kranto pragręžti ledą.
„Nelipu ant ledo ten, kur yra augalų – nendrių, įšalusių krūmų šakų. Nes tose vietose pirmasis ledas nebūna tvirtas. Kai nėra sniego, ir vizualiai matosi, kur ledas yra silpnesnis – kur jis šviesesnis.
Gal šiek tiek drąsiau, kai ežeras yra gerai pažįstamas – taip lengviau išvengti properšų. Bet nežinomoje vietoje būtina apsidairyti, ar nėra arti įtekančio į ežerą ar iš jo ištekančio upelio. Tose vietose ledas niekada nebūna tvirtas“, – kalbėjo D.Kublickas.
Jis neabejoja – saugos požiūriu yra svarbu ir tinkama apranga, kuri įlūžus padedanti ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje.
„Ji nėra pigi. Bet kalba gi sukasi apie žvejus, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be poledinės žūklės. Situacijų yra visokių, negali žinoti, kada nelaimė ištiks.
Ir dar smeigės – jos būtinos, kad įlūžus būtų kuo įsikabinti į ledo kraštą. Manau, kad žvejai gana rimtai į tai žiūri“, – užsiminė pašnekovas.
O ar jis pats šiemet jau žvejojo?
„Dar nesuskubau. Bet sausio 20-osios savaitgalį kartu su vaikais slidinėjome ant tvenkinio. Pirmiausia patikrinau, kokio storio ledas, ar nėra pavojingų vietų. Ir vaikams parodžiau, kaip tai padaryti“, – patikino D.Kublickas.
Pirmiausia – ledo tvirtumas
„Neteko skęsti. Bet visada saugausi. Jei ledas netvirtas – jei nesaugu, ant jo nelipu. Nerizikuoju gyvybe. Tai darau ne tiek dėl savęs, kiek dėl savo artimųjų – savo šeimos, juolab kad turiu mažą vaiką. Kitiems taip pat siūlau ne tik apie save pagalvoti“, – pratarė Kęstutis Pivoriūnas – žvejų klubo „ZVEJYS.lt“ prezidentas.
Maždaug pieš tris savaites, kai ežerus sukaustė pirmas ledas, jis su bičiuliais susiruošė į poledinę žuklę – pasirinko netoli Pabradės centrinio poligono esantį ežerą. Bet įsitikinę, kad ledas dar plonas, patraukė link ežerų, esančių miškuose greta Nemenčinės. Ten ledas buvo gerokai tvirtesnis.
„Esu lengviausias iš bičiulių. Žengęs keletą žingsnių ledu, užsimojau peikena – pakako ir vieno smūgio šiu kirtikliu ledui prakirsti. Nerizikavome – papustėme padus“, – kalbėjo K.Pivoriūnas.
Jo teigimu, saugumui reikšmės turi ir keli ledo centimetrai.
„Žvejų mėgėjų taisyklės numato, kad, vardan saugumo, geriausia ledu eiti ten, kur jau yra kas nors praėjęs – patikrinęs ledo storį. Svarbu stebėti ir tai, ar nėra properšų. Patariama ir į žvejybą išsiruošti ne vienam, bet tai daryti keliese. O ir naktis tam pats netinkamiausias laikas.
Būtina įvertinti ir gamtos sąlygas. Pavyzdžiui, kai spūsteli geras šaltukas, ledas sutvirtėja. Bet kai išlenda saulė, kai užslenka rūkas ar dar suvilgdo lietus, jis ima korėti. Taigi kokių 7 centimetrų storio ledas žiemą yra daug tvirtesnis, nei pavasarį kad ir 12 centimetrų“, – aiškino žvejas.
Praverčia ir liemenė
„Neverta nė ginčytis – smaigus kiekvienas žvejas, lipdamas ant ledo, privalo pasikabinti ant kaklo. Ir ne dėl to, kad to reikalauja žvejybos taisyklės – dėl paties žmogaus saugumo. Nevalia smaigų kišti po striuke, nes, neduokdie, tektų įlūžti. Argi tada bus įmanoma atsegti striukę norint juos ištraukti?“, – kalbėjo K.Pivoriūnas.
Jo teigimu, daug žvejų rizikuoja lipdami ant pirmojo ar paskutinio ledo. Tad savo ruožtu jiems patartų užsisegti ir pripučiamą liemenę.
„Jūrinės, valtinės liemenės yra gana gremėzdiškos, jas ne itin patogu dėvėti. Tačiau yra tokių, kurios netrukdo žvejoti – išsipučia arba patraukus už virvelės, arba nuo smūgio į vandenį.
Yra ir neskęstantys žvejų kostiumai, bet pats jų ne itin mėgstu. Per juos oda silpnai kvėpuoja, nes jie nepralaidūs orui. Tačiau smaigai, žieminė, vandeniui atspari, bet orui laidi apranga ir pripučiama liemenė yra pati tinkamiausia poledinės žūklės ekipuotė“, – paaiškino.
Tikrina, kaip ir ką žvejoja
„Jau būta ne vieno patikrinimo. O jie liudija, kad žvejai tampa sąmoningesni, bet dar ne taip sparčiai, kaip norėtųsi“, – sakė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Lauris Martišius.
Šio departamento veiklos zona itin plati. Būtent joje yra sutelktos ir žvejams mėgėjams, ir svečiams patrauklios vietos – tai Zarasų, Molėtų, Utenos krašto ežerai.
„Poledinės žūklės sezonas įsibėgėjo. Ten, kur ledas saugaus storio, jau intensyviai žvejojama.
Kardinalių pasikeitimų Mėgėjiškos žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklėse pastaruoju metu nebuvo. Tad svarbiausias reikalavimas, susijęs su saugumu – smaigai, kuriuos, išsirengus į poledinę žūklę, būtina turėti.
Kita prievolė – žvejybos leidimas tam tikrame vandens telkinyje, trečia – tenka atsižvelgti ir į žvejybos ribojimus. Pavyzdžiui, šiuo metu draudžiama lydekas gaudyti masalui naudojant gyvas žuveles. Nors jas galima žvejoti iki vasario 1-osios, bet tik su dirbtiniais masalais ir ne mažesnes, kaip 45 cm ilgio. O ir pagauti leidžiama jų ne daugiau kaip tris.
Patikrinome daugumą regiono vandens telkinių – žmonių sąmoningumas didėja. Tačiau būta ir tokių žvejų, kurie neturėjo smaigų, kiti – žvejybos leidimų. Buvo ir tokių, kurie prigaudė neleistino dydžio – mažų lydekaičių“, – sakė L.Martišius.
Reikalavimai – griežti, gresia baudos
Vilmantas Graičiūnas,
Gamtos apsaugos ir miškų departamento
Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas
„Mėgėjų žvejybos taisyklės draudžia būti ant ledo neturint priemonių, kuriomis pasinaudojus būtų galima įlūžus išlipti ant ledo, – dviejų lanksčia jungtimi sujungtų smaigų.
Taip pat draudžiama būti vandens telkiniuose ant ledo, kai dėl ledo būklės kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, susidarius plonai ledo dangai ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos paskelbus apie ledo būklę, kuri gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Už tokius pažeidimus gresia įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 60 eurų.
Už važiavimą vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis gresia iki 140 eurų bauda.
Kai kurios savivaldybių tarybos tvirtina saugaus elgesio ant vandens telkinių ledo taisykles. Už šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimą baudžiama nuo 16 iki 60 eurų.
Jei toks pažeidimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bauda bus dešimt kartų didesnė – nuo 100 iki 300 eurų., o jei asmuo antrą kartą apsvaigęs nuo alkoholio pažeis saugaus elgesio ant vandens telkinių ledo taisykles bus baudžiamas nuo 300 iki 900 eurų bauda.
Dauguma žvejų turi žvejyboje smaigus. Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai patikrino 285 žvejus, iš jų tik 6 neturėjo smaigų.“
Taisyklėse – ir apie ledo storį
Pavieniams žmonėms ant ledo lipti saugu, kai jo storis yra didesnis kaip 7 cm, o kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.
Ledo storį galima išmatuoti išgręžus skylę lede žvejybiniu grąžtu arba prakirtus ledą kirtikliu. Taip pat informaciją apie pagrindinių ežerų ledo storį galima rasti žvejams skirtuose interneto puslapiuose.
Įsidėmėtina tai, kad ledo storis nėra visur vienodas. Dažnai jis būna plonesnis tose vietose, kur įšąla medžiai, medžių šakos, krūmai, nendrės, taip pat arčiau kranto ir ten, kur įteka šaltiniai ar upeliai.
