Oro taršos židinių ieškos ir autoservisuose

Nors regioniniai aplinkos apsaugos departamentai yra pertvarkomi, užduočių našta jiems nemažėja. Aplinkos apaugos inspektoriai šiemet pradės tikrinti, kokius dažus, laką ir kitus transporto priemonių pakartotinės apdailos produktus naudoja automobilių kėbulus remontuojantys servisai.

 Automobilių remonto dirbtuvėse ne visada paisoma reikalavimų, kuriuos primeta su aplinkosauga susiję teisės aktai.  <br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 Automobilių remonto dirbtuvėse ne visada paisoma reikalavimų, kuriuos primeta su aplinkosauga susiję teisės aktai.  <br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Perdažant automobilių kėbulus, naudojamasi dažymo kameromis, kuriose automobilių remonto meistrai prisikvėpuoja teršalų.  <br> automedia.lt tinklalapio nuotr. 
Perdažant automobilių kėbulus, naudojamasi dažymo kameromis, kuriose automobilių remonto meistrai prisikvėpuoja teršalų.  <br> automedia.lt tinklalapio nuotr. 
 Perdažant automobilių kėbulus naudojamos dažymo kameros. Bet ne tik automobilių remonto meistrai prisikvėpuoja teršalų - jie patenka ir į aplinkos orą. 
 Perdažant automobilių kėbulus naudojamos dažymo kameros. Bet ne tik automobilių remonto meistrai prisikvėpuoja teršalų - jie patenka ir į aplinkos orą. 
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 21, 2018, 10:46 AM, atnaujinta Feb 21, 2018, 10:50 AM

Svarbi naudojimo paskirtis 

Įvairių rūšių lakas, dažai, gruntas, nuėmiklis ir valiklis – tai chemikalai, kurių sudėtyje yra daugiau ar mažiau lakiųjų organinių junginių (LOJ).

Tiekti LOJ turinčius produktus į rinką nedraudžiama, bet svarbu, kokia yra jų naudojimo paskirtis.

Tačiau Lietuvoje dar yra vietų, kuriose nesikratoma orą teršiančių, bet, manoma, pigesnių priemonių. Tai automobilių remonto dirbtuvės.

Teisės aktai – ne naujiena

Senokai, dar 2004 metais, įsigaliojo ES direktyva, numačiusi, kiek transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose – nuėmikliuose ir valikliuose, įvairių rūšių gruntuose, dažuose, lakuose – gali būti LOJ. Pagal direktyvos reikalavimus, tie produktai turi būti deramai paženklinti.

Direktyva atsirado laikantis nuostatos, kad veiksmingiausia mažinti aplinkos oro taršątose vietose, kur ta tarša susidaro – tai yra, turi būti siekiama taršos prevencijos.

2005-aisiais direktyvos reikalavimai buvo perkelti į Lietuvos teisės aktus. Tačiau  mūsų šalyje iki šiol nebuvo deramai tikrinta, ar šių reikalavimų laikosi autoservisai. O juk būtent jie ir yra didžiausi transporto priemonių kėbulams perdažyti skirtų priemonių naudotojai.

Perdažoma ir po avarijų

Pasak Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) buvusio vadovo, šiuo metu – konsultanto Roko Knyvos, kėbulų pakartotinės apdailos paslaugų rinka yra ypač didelė.

Taigi dar tada, kai prieš trylika metų Lietuvoje įsigaliojo direktyvos nuostatos, autoservisai turėjo išsižadėti tirpiklinių dažų – tokių, kuriuose LOJ kiekis viršija direktyvoje numatytą ribinę vertę, ir naudoti taip vadinamus vandeninius.

„Pastarieji yra brangesni, bet ne tiek daug, kad turėtų esminės įtakos automobilio remonto sąmatai. Tačiau dažymo vandeniniais dažais technologija yra kitokia, ir servisai turėjo į ją investuoti.

Tose valstybėse, kuriose servisų veikla šiuo požiūriu kontroliuojama, seniausiai ją pakeitė. Tai padarė ir kaimynai, bet Lietuvoje taip nenutiko. Dalis autoservisų ir šiuo metu naudoja lakius tirpiklinius dažus“, – kalbėjo R.Knyva.

Jo teigimu, perdažant automobilių kėbulus naudojamos dažymo kameros.

Ir ne tik automobilių remonto meistrai prisikvėpuoja teršalų. Lakieji organiniai junginiai patenka į aplinkos orą, tad nuodingųjų medžiagų smarvę junta ir netoliese gyvenantys žmonės.

„Investicijos į naujas dažymo technologijas padidino ir paslaugų savikainą. Taigi tie servisai, kurie tebenaudoja tirpiklinius dažus, paslaugas teikia pigiau ir taip sudaro dingstį nesveikai konkurencijai“, – sakė LAA konsultantas.

Sureagavo aplinkosaugininkai

Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėjos Elenos Auglienės, iš produktų išsiskyrę ir į aplinkos orą patekę LOJ užteršia aplinką žmonių sveikatai pavojingais teršalais – ozonu ir kitais. Kartu jie padidina bendrą oro taršą.

„Didelė blogybė yra ir tai, kad patalpose remontuodami automobilius, pavojingų sveikatai lakiųjų medžiagų prisikvėpuoja ir servisų darbuotojai.

Dėl to ir tarptautiniuose, ir nacionaliniuose teisės aktuose buvo įtvirtintas reikalavimas sumažinti į aplinkos orą išmetamą LOJ kiekį ir LOJ ribines vertes kai kuriuose plačiai naudojamuose produktuose“, – paaiškino E.Auglienė.

Sureagavo ir ministerija 

Gavusi LAA bei kėbulams remontuoti skirtų produktų tiekėjų informaciją apie tai, kad, tikėtina, servisai nesilaiko direktyvos reikalavimų naudoti tik paženklintus ir LOJ kiekio reikalavimus atitinkančius produktus pakartotinei kelių transporto priemonių apdailai, sureagavo ir Aplinkos ministerija (AM).

Planuojama, kad jau šiemet aplinkosaugininkai tikrins, ar tinkamai paženklintus dažus bei kitus produktus naudoja transporto priemonių kėbulus remontuojančios dirbtuvės.

Aplinkos viceministras Dalius Krinickas yra sakęs, kad autoservisų patikrinimai bus įrašyti į Lietuvos regionų aplinkos apsaugos departamentų prioritetinių 2018 metų darbų sąrašą.

Skirs pirmenybę

„Tokios kontrolės tikslas – išsiaiškinti, kiek ir kokių netinkamai paženklintų produktų naudoja autoservisai – kokios tų pažeidimų apimtys.

Autoservisų yra labai daug, todėl jų kontrolei regioniniai aplinkos apsaugos departamentai 2018-aisiais skirs pirmenybę. Tai svarbi nuostata.

Teisės aktai numato, kad autoservisai turi naudoti tik pagal reikalavimus paženklintus pakartotinės automobilių apdailos produktus. Tikėtina, kad jei jie deramai paženklinti, didesnė tikimybė, kad ir jų sudėtis atitiks reikalavimus“, – sakė E.Auglienė.

AM kartu su Lietuvos autoverslininkų asociacija aplinkosaugininkus – po 3 iš kiekvieno regiono aplinkos apsaugos departamento – vasario pradžioje sukvietė į teorinius – praktinius mokymus.

Juose buvo supažindinama, kokie technologiniai procesai atliekami vykdant automobilių pakartotinę apdailą, kokie produktai tam gali būti naudojami, kaip jie turi būti paženklinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.