Valstybė ryžosi šuoliui – taikys BIM

Bendros techninės kalbos – štai ko reikia, kad galėtų susišnekėti sudėtingų pastatų užsakovai, projektuotojai bei statytojai. Šios kalbos pamatas – skaitmeniniai duomenys, kuriais būtų galima naudotis visais statinio gyvavimo etapais.

 Statant sudėtingus statinius ypač svarbu tikslūs inžinerijos mazgų projektai.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Statant sudėtingus statinius ypač svarbu tikslūs inžinerijos mazgų projektai.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Statant sudėtingus statinius ypač svarbu tikslūs inžinerijos mazgų projektai.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Statant sudėtingus statinius ypač svarbu tikslūs inžinerijos mazgų projektai.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

2018-06-08 08:44, atnaujinta 2018-06-08 10:00

Statybų sektoriuje tai – ne naujiena. BIM (angl. „Building Information Modeling“) – statinio informacinio modeliavimo principus – taiko daugybė valstybių. Paprasčiau sakant, statybų sektoriaus dalyviai naudojasi pagal vienodas taisykles parengta informacija, surinkta iš skirtingų šaltinių ir sutalpinta į vieną susistemintą skaitmeninį statinio modelį.

 

Lietuvoje BIM kol kas naudojama tik privačiame sektoriuje, valstybiniame – retais atvejais. Tačiau situaciją pradedama keisti.

Pasirengti – dveji metai

Siekdama paskatinti pokyčius Vyriausybė priėmė statybų rinkai ypač svarbų protokolinį sprendimą. Planuojama, kad nuo 2020 metų liepos 1 d. BIM metodus bus privaloma taikyti projektuojant ir statant visus sudėtingus ir didelės vertės viešojo sektoriaus statinius ar jų dalis. Sutarta, kad Aplinkos ministerija įgyvendins projektą – iki 2020-ųjų liepos 1-osios sukurs BIM naudoti būtiną infrastruktūrą. O tai reiškia, kad iki šios datos bus parengti BIM norminiai dokumentai, nacionalinis statybų klasifikatorius, duomenų mainų standartai, taip pat pakeisti teisės aktai, atlikti bandomieji projektai.

Taigi techniškai pasirengti naudotis BIM nebus paprasta, bet įmanoma. Kai tai bus padaryta, BIM metodais ir technologijomis turės naudotis ir viešojo sektoriaus statinių užsakovai, ir projektuotojai, ir tie, kurie eksploatuos pastatus. „Visa tai daroma tam, kad BIM skaitmeninės technologijos pasiektų valstybės ar savivaldybių lėšomis finansuojamus projektus. Užsienio patirtis liudija, kad taip yra išjudinama rinka, – jei tik viešasis sektorius imasi užsakymų, jų pagausėja ir privačiame sektoriuje“, – sakė aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.

Projektui įgyvendinti ne šiaip sau numatyti dveji metai. Tai – laikas, skirtas ne tik techniniam pasirengimui, bet ir užsakovų pusėje dirbsiančių specialistų mokslams. Kad tai padaryti būtina, liudija ir užsienio valstybių patirtis.

Pavyzdžiui, Danija, kuri paskubėjo BIM taikymą paversti privalomu, netrukus atsitraukė ir skyrė laiko mokymams.

„Tik galutinai viską parengus bus galima įpareigoti viešąjį sektorių, kad jis, statybos sektoriuje darydamas užsakymus, reikalautų projektų, parengtų naudojant BIM“, – akcentavo viceministrė.

Tiesa, kuriant šią infrastruktūrą bus numatyti ir tam tikri jos naudojimo kriterijai. Pavyzdžiui, reikia naudoti BIM ar ne, nulems projektuojamo pastato paskirtis, sudėtingumas, o gal ir jo vertė.

Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, kuri yra BIM technologijų lyderė, numatyta, kad BIM turi būti taikomas statiniams nuo 5 mln. svarų sterlingų vertės.

Naudos gauna visi

Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktoriaus Mariaus Narmonto, galimybė panaudoti informacines technologijas statybos sektoriuje – taikyti skaitmeninės statybos principus – daro ypač didelį poveikį statytojų konkurencingumui, statinių kokybei, o vėliau ir jų valdymui. Tai liudija ir užsienio šalių – Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Singapūro bei kitų patirtis.

„BIM nauda daugialypė. Tai padeda sutaupyti mažiausiai 1 proc. statybos sąnaudų. Kadangi tai taikoma sudėtinguose projektuose, pavyzdžiui, 3 mlrd. eurų vertės, tas 1 proc. virsta dideliais pinigais“, – sakė M.Narmontas. Be to, anot M.Narmonto, BIM padeda išvengti projektavimo bei statybos proceso klaidų. O jos neretos, nes statybų technologijos tampa vis sudėtingesnės. Pavyzdžiui, į visumą yra sujungiamos pastatų vėdinimo, vėsinimo, šildymo sistemos, naudojami atsinaujinantys ištekliai, išmaniojo namo sprendiniai.

Vadinasi, inžineriniai tinklai pastatuose turi būti sumontuoti tiksliai ten, kaip numatyta projekte, kad darbą vieni iš kitų perimantys specialistai nesugadintų to, kas atlikta.

Pakeitimus mato visi

„Statybose nebūna taip, kad nereikėtų atlikti kokių nors pakeitimų. O naudojant BIM viskas vyksta realiuoju laiku – duomenys atsiduria debesijoje, ir tuo pačiu skaitmeniniu modeliu naudojasi visi proceso dalyviai. Ir jei kas nors projekte keičiama, visi tai ir pamato. Taip išvengiama klaidų, kurios brangiai kainuoja“, – aiškino pašnekovas.

Svarbus ir dar vienas aspektas – statinio eksploatavimas. BIM suteikia galimybę eksploatavimo sąnaudas apskaičiuoti per visą realų pastato gyvavimo laiką, įvertinant nusidėvėjimą ir kitus veiksnius. Statant sudėtingus statinius ypač svarbu tikslūs inžinerijos mazgų projektai.

Bendra sistema – vienodos taisyklės

Dainius Gudavičius, bendrovės „Sweco Lietuva“ BIM technologijų vadovas

„BIM – tai viso statybos proceso efektyvinimas naudojantis išmaniosiomis informacinėmis technologijomis. Taigi BIM nebėra inovacija, tai – poreikis.

Dirbdami projektuose išvien su partneriais BIM naudojame kaip įprastą įrankį. Mūsų šalies valstybinės institucijos tam dar neturi galimybių. Gerai, kad BIM infrastruktūros kūrimo procesas, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, pagaliau pradedamas.

Šiuo metu, paisydami egzistuojančių reikalavimų, derinamus dokumentus iš skaitmeninio formato vis dar turime išspausdinti ant popieriaus, nors patys dirbame jau visai kitoje aplinkoje. Išvengiame problemų tik todėl, kad skirtingoms institu- cijoms rengiame skirtingus projektavimo dokumentus.

Tuo metu BIM suteiks galimybę keistis duomenimis pasitelkus skaitmeninę informaciją. Statybų proceso dalyviai ją, parengtą vienodu formatu, galės sukelti į vieną sistemą, o kiekviena institucija pasiims reikiamą dalį. Taigi svarbus yra strateginis valstybės požiūris. Įprasta, kad institucijos kiekviena sau kuria individualią informacinę sistemą. Jos tarpusavyje „nesusikalba“, todėl duomenys yra dubliuojami, išmėtomi per kelias sistemas. Įdiegus BIM tokių problemų nebeliktų.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.