Kaip sumažinti klimato kaitą? 3 skandinavų pasiūlymai Lietuvai

Pastaruoju metu pasaulyje vykstantys ekstremalūs gamtiniai reiškiniai gali net ir skeptikus įtikinti, kad klimato kaita nėra pramanas.

Po pernykščių potvynių nedaug kas abejoja klimatos kaita.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Po pernykščių potvynių nedaug kas abejoja klimatos kaita.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Po pernykščių potvynių nedaug kas abejoja klimatos kaita.<br>T.Bauro nuotr.
Po pernykščių potvynių nedaug kas abejoja klimatos kaita.<br>T.Bauro nuotr.
Po pernykščių potvynių nedaug kas abejoja klimatos kaita.<br>T.Bauro nuotr.
Po pernykščių potvynių nedaug kas abejoja klimatos kaita.<br>T.Bauro nuotr.
Sausra irgi yra klimato kaitos padarinys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Sausra irgi yra klimato kaitos padarinys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 25, 2018, 5:04 PM, atnaujinta Jun 25, 2018, 5:23 PM

Pernai visą Europą skalbė liūtys. Šiemet jau Lietuvoje paskelbta stichinė sausra.

Be to, šiais metais klimatologai fiksuoja rekordines oro temperatūras ir sako, kad tokio šilto balandžio bei gegužės Lietuvoje jau seniai nebuvo.

Taigi, klimato kaitos padarinius matome kiekvienas ir tą kaitą mažinti bando visos pasaulio valstybės. Juolab, kad dar 2015 metais 195 pasaulio šalys Paryžiuje priėmė teisiškai privalomą pasaulinį susitarimą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir siekti, kad globalios temperatūros augimas pasaulyje būtų mažesnis už 2 laipsnius Celsijaus, skaičiuojant nuo XX a. pradžios.

Šis istorinis susitarimas dėl klimato kaitos mažinimo dar žinomas, kaip Paryžiaus susitarimas.

Tad kaip mūsų šalis gali įgyvendinti minėtąjį susitarimą ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo bei sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį?

Apie tai gegužės pabaigoje su mūsų šalies politikais ir atsakingais už klimato kaitos švelninimą specialistais asmenimis diskutavo Lietuvoje viešėję mokslininkai iš Skandinavijos, pristatę Šiaurės ministrų tarybos biuro inicijuotos studijos „Nordic green to scale“ rezultatus.

Šioje studijoje buvo pateiktos rekomendacijos, kokiomis priemonėmis Baltijos šalys, Ukraina ir Lenkija gali padėti stabdyti klimato kaitą.

Tyrimo autoriai išanalizavo 10 sėkmingai Šiaurės šalyse taikomų priemonių, padedančių mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įvertino, kurias jų būtų galima pritaikyti penkiose minėtose šalyse.

Šiaurės šalyse klimato kaita mažinama, naudojant kogeneraciją, vėjo, saulės energetiką, didinant energijos efektyvumą pramonėje, pereinant prie elektromobilių, naudojant biodegalus transporte, atliekant viešųjų ir gyvenamųjų pastatų renovaciją, taikant bioenergetiką, atsodinant miškus ir atstatant degradavusias žemes bei tvarkant mėšlą.

Skandinavai ypač išskyrė energetikos, pramonės, transporto ir miškų sektorius.

Visoms šalims tam, kad pristabdytų klimato kaitą ir sumažintų neigiamus jos padarinius, rekomenduojama pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių (saulės ir vėjo) naudojimo, o dalį šilumos pastatams šildyti gaminti elektra.

Taip pat prie klimato kaitos švelninimo prisideda perėjimas prie elektra varomų transporto priemonių ir biodujų naudojamas.

Daugiau dėmesio siūloma skirti ir miškų atsodinimui bei veisimui, taip pat ekologiškam mėšlo tvarkymui ir jo panaudojimui dirvožemio organinėms savybėms gerinti.

Skandinavų ekspertų nuomone, visose trijose Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Ukrainoje mažiausiai išnaudojamas būtent miškų atsodinimo ir elektromobilių potencialas.

O kokias priemones būtų tikslingiausia taikyti Lietuvai, kad pavyktų sumažinti anglies dioksido išsiskyrimą?

Išanalizavę, kurios iš taikomų priemonių yra veiksmingiausios, įvertinę jų kainą ir potencialą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Skandinavijos mokslininkai rekomenduoja, kad Lietuvai labiausiai tiktų įgyvendinti vėjo energetikos plėtrą, taikyti pastatų renovaciją (modernizaciją) ir didinti energijos efektyvumą pramonės įmonėse.

Studijos autorių nuomone, Lietuvoje įgyvendinus šias priemones iki 2030 m., bendrai būtų galima sutaupyti beveik 6 mln. tonų CO2 ekvivalentų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Ir nors Lietuvos specialistai pripažįsta, kad Skandinavijos ekspertų pasiūlytos priemonės dėl klimato kaitos švelninimo yra vertos dėmesio, visgi yra diskutuotinas jų sumažinimo efektas, o ir pateikta skaičiavimo metodologija, kiek būtų galima sumažinti CO2 išsiskyrimą, yra ne visai aiški.

Lietuvos specialistai pastebėjo, kad šaltinyje, kuriuo rėmėsi studiją atlikę skandinavai, nurodyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio 2016 metų duomenys nesutampa su Nacionalinės šiltnamio dujų apskaitos ataskaitos duomenimis. O juk būtent ši ataskaita yra teikiama Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui ir tai yra oficialūs duomenys apie Lietuvoje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Duomenys, kuriais rėmėsi skandinavai, nurodo daug mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nei faktinės emisijos. O skaičiuojant nuo mažesnio kiekio sutaupymas išeina didesnis.

Deja, iš kur paėmė duomenis, skandinavai taip ir nepatikslino.

Ne taip optimistiškai Lietuvos specialistai vertino ir kolegų iš anapus Baltijos pasiūlytas klimato kaitos mažinimo priemones.

Kaip interneto svetainei lrytas.lt sakė Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, Lietuvoje yra kiek kitokios finansavimo sąlygos ir projektų įgyvendinimo sparta, nei Šiaurės šalyse, kurios yra turtingesnės.

„Pavyzdžiui, mes esame įsipareigoję modernizuoti tik po 500 daugiabučių namų per metus. Galėtume ir daugiau, jeigu valstybės biudžete turėtume daugiau pinigų, bet jų nėra“, – paaiškino S.Znutienė.

Abejonių kelia ir siūlymas įgyvendinti vėjo energetikos plėtrą. Tai tinka nebent Vakarų Lietuvos regionui, kur yra labiau vėjuotas ir todėl galima generuoti daugiau vėjo energijos.

Nemažai diskusijų sukėlė ir galimybė įgyvendinti trečią efektyviausią priemonę – didinti energijos efektyvumą pramonės įmonėse. Mat tam irgi nėra pakankamai lėšų.

Tiesa, skandinavai pasiūlė išeitį, iš kur gauti trūkstamų lėšų – atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui. Esą tai padėtų padengti didelę dalį minėtų priemonių įgyvendinimui reikalingų investicijų.

S. Znutienė sutiko, kad tai būtų geras ir būtinas sprendimas paskatinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, tačiau tai – politiniai sprendimai, kurie įgyvendinami palaipsniui.

„Ką reiškia subsidijų atsisakymas iškastiniam kurui? Ar tai reiškia visiškai neremti Suskystintų dujų terminalo, kuris mums yra svarbus dėl energetinio saugumo? O gal panaikinti mokestines lengvatas iškastinio kuro degalams, pavyzdžiui, akcizo lengvatas žemdirbių naudojamam žymėtam dyzelinui?“ – retoriškai klausė specialistė.

Nepaisant kai kurių diskutuotinų skandinavų išvadų, S.Znutienė teigė, kad atlikta studija suteikė peno apmąstymams ir gali būti naudinga mūsų šalies politikams sprendžiant, kuria linkme pasukti, kad pavyktų įgyvendinti klimato kaitos švelninimo įsipareigojimus.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.