Kepsninėms, šašlykinėms ar griliams – tik tinkamas kuras

Vienas iš populiariausių būdų laisvalaikiu vasarą ruošti maistą – skrudinti jį kepsninėse, šašlykinėse ar griliuose. Juose gyventojai kepa ne tik mėsą, bet ir žuvį, daržoves, o kartais net zefyrus. Kulinarai galėtų ištisas valandas pasakoti, kaip tokiu būdu teisingai ir skaniai paruošti patiekalus. Gamtosaugininkai tuo pat metu turi patarimų bei įspėjimų, susijusių su oro tarša, o gaisrininkai – nurodymų dėl liepsnų keliamo pavojaus.

 P.Lileikio nuotr.
 P.Lileikio nuotr.
 A. Vaitkevičiaus nuotr.
 A. Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Gintarė Micevičiūtė

2018-08-09 15:04, atnaujinta 2018-08-09 15:13

Visų pirma reikia įsidėmėti, kad kepti maistą galėsite ne bet kur. Bendrosiose priešgaisrinės saugos taisyklėse nurodyta, kad laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo statinių. Draudžiama palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes, o smilkstančias ugniavietes būtina užgesinti. Gamtoje kepsnines, šašlykines ar grilius, net ir vienkartinius, galima kurti tik specialiai tam skirtose vietose – laužavietėse. Mieste taisyklės dar kitokios.

Balkonuose ar terasose kūrenti negalima

„Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių. Taigi, pagal taisykles, jeigu gyventojas naudojasi kepsninėmis šalia daugiabučių, tačiau jos yra kūrenamos 6 m nuo daugiabučių, taisyklės nėra pažeidžiamos”, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.

Tiesa, kartais gyventojai gardžią vakarienę ar savaitgalio pietus sugalvoja išsikepti tiesiog daugiabučių balkonuose ar terasose. Specialistai įspėja, kad tokiu atveju būna pažeista 6 m taisyklė – grilių čia kūrenti negalima.

G. Leperskas priminė, kad gyventojai nepatenkinti kaimynystėje sklindančiais dūmais ir kvapais ar pastebėję, kad pažeidžiamos saugaus atstumo taisyklės, gali kreiptis į Savivaldybės Viešosios tvarkos pareigūnus.

Išsiskiriančios medžiagos nepavojingos aplinkai

Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos departamento Oro taršos prevencijos skyriaus vedėja Loreta Jovaišienė teigė, kad grilinėse, šašlykinėse ar kepsninės vyksta degimo procesas, kurio metu susidaro tokie pat teršalai, kaip deginant bet kokį kitą kurą. Nedideli teršalų kiekiai nėra pavojingi sveikatai ar aplinkai.

Tačiau pirmiausiai L. Jovaišienė įspėjo kiekvieną prietaisą naudoti pagal gamintojo rekomendacijas ar instrukciją ir deginti tik tokį kurą, kurį nurodo gamintojai. Tai gali būti, pavyzdžiui, dujos, malkos ar įvairi medienos anglis – natūralaus medžio anglis, įvairaus kietmedžio anglies briketai, presuoti kokoso anglies briketai su aromatu ir pan. Jų galima įsigyti parduotuvėse. Kartais yra naudojamos nukritusios medžių, krūmų šakos, randamos gamtoje. Pasak L. Jovaišienės, specialiai paruoštas kuras neturi kenksmingų cheminių priemaišų ir perteklinės drėgmės, dega švariai, užtikrina tolygią kaitrą, susidaro mažai pelenų. Be to, nuo to, koks kuras bus naudojamas, priklausys ir kepsninėje, šašlykinėje ar grilinėje gaminamo maisto skonis.

„Tai, kokie teršalai išsiskiria degimo proceso metu priklauso nuo to, koks kuras yra naudojamas. Ekologiškiausios yra elektrinės grilinės ar kepsninės, kurios į aplinką neišskiria jokių teršalų. Degant kurui, priklausomai nuo jo rūšies, išsiskiria anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės, sieros dioksidas. Nedideli šių teršalų kiekiai nėra pavojingi. Tačiau jokiu būdu negalima deginti plastmasės, pakuočių ar kitų atliekų. Deginant atliekas, ypač tas, kurios yra apdorotos cheminėmis medžiagomis, į aplinką be jau išvardintų teršalų gali skirtis ir specifiniai teršalai, pavyzdžiui, chloro, fluoro junginiai, dioksinai, furanai ir kiti i. Jų net labai maži kiekiai yra labai pavojingi aplinkai ir žmonių sveikatai”, – paaiškino L. Jovaišienė.

Atliekas galima deginti tik tam skirtuose įrenginiuose, aukštoje temperatūroje – didesnėje nei 850 – 1100 laipsnių ir laikantis aplinkosauginių atliekų deginimo reikalavimų. Siekiant išvengti ar kiek įmanoma sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, visos atliekos turi būti renkamos, rūšiuojamos ir priduodamos atliekų tvarkytojams.

Galima panaudoti ir nupjautas medžių šakas

Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius papildė, kad žiemą kūrenant senas krosnis į aplinką išsiskiria gerokai daugiau pavojingų kietųjų dalelių ir kitokių teršalų negu ruošiant maistą kepsninėse ar panašiuose įrenginiuose. O kartais toks maisto ruošimo būdas netgi gali būti naudingas aplinkai.

„Būna, kad žmonėms tvarkant savą aplinką susidaro vaismedžių ar kitų medžių stambesnių šakų, kamienų medienos. Užuot jas išmetus į konteinerius ir taip padidinus atliekų kiekius, galima išdžiovintą medieną sudėti į šašlykinę ir panaudoti tam, kad pasiruoštumėte sau vakarienę. Dviguba nauda – gerai ir žmogui, ir aplinkai”, – sakė A. Klimavičius.

A. Klimavičius pridūrė, kad naudoti reikėtų išdžiovintą medieną, nes iš tokios išsiskiria mažiau pavojingų degimo produktų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.