20 metų Mielionių kaime gyvenanti Valerija su vandens trūkumu susidūrė pirmąkart. Gilaus šulinio vandeniu aprūpinamas visas nemenkas šeimos ūkis.
Šiuo metu siurbiamas vanduo vos bėga. Kaimynai irgi susiduria su šia bėda – vandenį tenka taupyti.
Įmonės „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas pasakojo, kad šiuo metu jų įmonė kiekvieną savaitę sulaukia prašymų užpildyti išsekusius šulinius geriamuoju vandeniu.
Iš viso mieste ir kaimo vietovėse sulaukta kelių dešimčių tokių prašymų. Pastarosiomis savaitėmis jau kreipėsi ir sodininkų bendrijų gyventojai. Kai kurie šuliniai pildyti jau ne kartą.
Prašymo sulaukusi įmonė prie traktoriaus prikabina trijų tonų talpos geriamojo vandens cisterną ir veža ją užsakovui. Atgabenus į vietą vanduo tiesiog supilamas į šulinį.
Ši paslauga žmogui kainuoja atsižvelgiant į atstumą, kuriuo reikia vandenį nuvežti. Pats vanduo nėra brangus – vienas kubinis metras kainuoja iki euro, bet įskaičiavus atgabenimo išlaidas susidaro ir keliolikos eurų suma.
Tačiau į šulinį supiltas vanduo ne visas lieka – dalis nubėga į gilesnį gruntą, nes šulinys nėra sandarus.
Išeitis tiems, kurių šuliniai išdžiūvo, – gręžti gręžinį. Tačiau tai yra palyginti brangus sprendimas. Kainos, nelygu gręžinio gylis, prasideda nuo dviejų tūkstančių eurų.
Vandens gręžiniai Ukmergės rajone yra 80–140 metrų, o šuliniai – 15–20 metrų gylio.
Daug kas aimanuoja ir dėl nusekusių prie namų iškastų tvenkinių. Investuota į tai daug, o vandens beveik nėra.
Labiausiai ukmergiškiai prisimena 1992 metų vasaros sausrą, kuri truko net 110 dienų. Tada vandens trūko visame rajone.
