Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Želvys sako, kad pašaudę fejerverkų, visas likusias jų dėžutes ir pakuotes gyventojai turėtų surinkti ir išmesti į kartonui bei popieriui skirtus konteinerius.
Pakuočių atliekas ragina surinkti kuo greičiau
Deja, šventiškai nusiteikę gyventojai tokią pareigą dažnai pamiršta. Todėl viską, ko jie nesusirenka, tenka tvarkyti teritorijas prižiūrintiems savivaldybių darbuotojams.
„Specialių nuostatų, kaip tvarkyti fejerverkų atliekas, nėra. Jų pakuotes, kaip ir, pavyzdžiui, cigarečių pakelius reikia išmesti į kartonui bei popieriui skirtus konteinerius. Negerai, kad po švenčių fejerverkų pakuotės voliojasi ant žemės. Jeigu žmonės patys jų nesurenka, savivaldybės turėtų taip organizuoti kiemsargių darbą, kad fejerverkų liekanos būtų surinktos per kelias dienas, kad neužsiliktų, neištežtų, nepatektų į žemę ir nepasiektų gruntinių vandenų. Su šia problema geriausia kovoti šviečiant ir auklėjant žmones“, – mano A. Želvys.
Fejerverkus gali atstoti lazeriai
Pasak Aplinkos ministerijos Klimato kaitos ir darnaus vystymosi politikos grupės vyresniojo patarėjo Tomo Aukštinaičio, fejerverkų sprogdinimas, nors ir neženkliai, tačiau taip pat prisideda prie klimato kaitos veiksmų.
„Sprogstant fejerverkams išsiskiria ir nedidelis kiekis anglies dioksido, kuris yra priskiriamas prie pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kadangi fejerverkų sudėtyje naudojamos įvairių metalų – vario, titano, natrio, bario ir kitų druskos, siekiant išgauti skirtingas spalvas, susidaro ir oro teršalai, kurie veikia tiek aplinką, tiek žmonių sveikatą,“ – sako T. Aukštinaitis.
Kai kurie pasaulio miestai per naujuosius metus fejerverkų visai atsisako taip siekdami mažinti aplinkos taršą. Pavyzdžiui, Meksikos sostinėje šiemet dangų senųjų ir naujųjų metų sandūroje nušvietė lazeriai, o fejerverkų vaizdas buvo rodomas tik per didžiulius ekranus. T. Aukštinaitis tokias iniciatyvas sveikina ir mano, kad prie klimato kaitos mažinimo reikėtų prisidėti visais įmanomais būdais.
Teršalų ore padidėja kasmet
Tai, kad naujametę naktį ore padaugėja teršalų, patvirtina ir aplinką tiriantys specialistai. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Bimbaitės, kiekvienais metais per naujuosius metus padidėja kietųjų dalelių, sieros dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido ir kitų medžiagų koncentracija aplinkos ore.
„Kiek laiko šis padidėjimas trunka, priklauso nuo oro sąlygų. Pavyzdžiui, šiemet buvo vėjuota, tad teršalų koncentracija ore šoktelėjo tarp 12 ir 1 valandos nakties, o paskui staigiai krito, viską vėjas išsklaidė, tad didesnio poveikio nebuvo. Tačiau tais metais, kai būna ramus oras, tvyro rūkas, teršalai ore išlieka ilgesnį laiką, jų koncentracija sumažėja tik paryčiais“, – teigė V. Bimbaitė.
Kaip teigė V.Bimbaitė, toks momentinis teršalų kiekio padidėjimas jautresnius žmones paveikia lyg cheminių medžiagų kokteilis – jie gali pasijusti prasčiau.
