Po Lietuvos žeme – pasakiški turtai, kurie dar neišnaudoti

Lietuvoje ištirta 17 naudingųjų iškasenų rūšių, iš kurių 9 rūšys – klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, kreidos mergelis ir sapropelis – eksploatuojamos. Naudingosios iškasenos kasdieniame gyvenime naudojamos statybinių medžiagų pramonėje, keliams tiesti, namų statybai. Specialistai tvirtina – naudingųjų iškasenų kasama tik tiek, kiek būtina, o rekultivuoti karjerai nepaliekami likimo valiai – tampa viešosiomis erdvėmis, miškais ar vandens telkiniais.

Karjerų iškasimas – vienintelis būdas išgauti naudingąsias medžiagas. <br> V.Ščiavinsko nuotr.
Karjerų iškasimas – vienintelis būdas išgauti naudingąsias medžiagas. <br> V.Ščiavinsko nuotr.
Karjerų iškasimas – vienintelis būdas išgauti naudingąsias medžiagas. <br> V.Ščiavinsko nuotr.
Karjerų iškasimas – vienintelis būdas išgauti naudingąsias medžiagas. <br> V.Ščiavinsko nuotr.
Karjerų iškasimas – vienintelis būdas išgauti naudingąsias medžiagas. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karjerų iškasimas – vienintelis būdas išgauti naudingąsias medžiagas. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karjerų iškasimas – vienintelis būdas išgauti naudingąsias medžiagas. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karjerų iškasimas – vienintelis būdas išgauti naudingąsias medžiagas. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karjerų iškasimas – vienintelis būdas išgauti naudingąsias medžiagas. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karjerų iškasimas – vienintelis būdas išgauti naudingąsias medžiagas. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2019-03-18 13:33

Reikalingiausia – skalda

Karjerų iškasimas – vienintelis būdas išgauti naudingąsias medžiagas. Darbas karjeruose įprastai prasideda nuo geologinės žvalgybos ir užsibaigia karjero rekultivacija.

Lietuvos geologijos tarnybos, kuri išduoda leidimus eksploatuoti karjerus, duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 501 naudojamas telkinys, iš jų – 68 durpynai. Telkinius naudoja 327 kasybos įmonės. Daugiausia naudojamų telkinių ir karjerų – Klaipėdos rajone (24).

„Iškasus naudingąsias iškasenas, plotai dažniausiai rekultivuojami taip, kad būtų ne tik neutralizuoti kasybos padariniai, bet ir nesumažėtų (ar netgi padidėtų) kraštovaizdžio funkcinė-estetinė vertė – svarbu suderinti atstatomą (kuriamą) geosistemą su supančiu kraštovaizdžiu, žemėnauda ir regiono poreikiais. Šiuo metu visos mūsų šalies naudingosios iškasenos, išskyrus naftą, yra kasamos atviruose karjeruose. Žvyro, smėlio, molio, durpių ir dolomito karjerų gylis dažniausiai yra 6–12 m, klinties, opokos – 15–30 m; vienintelis giliausias karjeras, kuriame kasamas triaso amžiaus molis yra apie 50 m gylio“, – komentavo Lietuvos geologijos tarnybos specialistas Jonas Satkūnas.

Iš gamtos gaunamų medžiagų, anot specialisto, žmogui daugiausia reikia vandens, oro ir .... skaldos. Pastaroji medžiaga išgaunama tik karjeruose. Skaičiuojama, jog europiečiui reikia ne mažiau kaip 5 tonų skaldos per metus. Kiekvienam naujam namui – 400 tonų skaldos. Naujai mokyklai pastatyti prireikia 3 tūkst. tonų skaldos. 1 km greitkelio nutiesti – 30 tūkst tonų, tokiai pačiai atkarpai geležinkelio – 9 tūkst tonų, o stadionui – net 300 tūkst tonų.

Lietuvoje, anot specialisto, išteklių kol kas užtenka, pavyzdžiui, žvyro ir smėlio išžvalgoma maždaug tiek, kiek iškasama. Klinties, molio išteklių yra pakankamai. Durpių išteklių yra tik eksploatuojamuose durpynuose, nes naujų durpynų atidaryti laikantis aplinkosaugos reikalavimų neleidžiama.

Potencialas neišnaudotas

Lietuvoje žinomos, nors kol kas nenaudojamos, aukštos koncentracijos geležies rūdos ar švarios akmens druskos (halito) sankaupos, kurias detaliai išžvalgius, anot geologo, būtų galima pritaikyti technologijas joms išgauti. Pramoniniu būdu bent kol kas jos neišgaunamos dėl sudėtingų slūgsojimo sąlygų arba dėl žalingo poveikio aplinkai.

Lietuvos karjerų asociacijos, vienijančios dalį žvyrą, smėlį bei dolomitą kasančių įmonių, vadovė Vyda Elena Gasiūnienė pabrėžė, jog bent kol kas pramoniniu būdu išgauti geležies ir druskos neverta. Technologijos leistų „susitvarkyti“ su žalingu poveikiu ar slūgsojimo sąlygomis, bet tai kainuotų itin brangiai. Naudingesnis šiuo požiūriu anhidritas, kurį galima saugiai kasti šachtiniu būdu.

„Detaliai išžvalgytų kietųjų naudingųjų iškasenų plotai užima tik apie 1,3 proc. Lietuvos teritorijos, todėl naudingųjų iškasenų telkinių teritorijos jokiu būdu neturi būti užstatytos ar panaudotos kitoms reikmėms, kurios apribotų galimybę anksčiau ar vėliau jas įsisavinti naudingųjų iškasenų gavybai. Transportuoti žvyrą ir skaldą racionalu tik ne toliau nei 50 km. Žemės gelmių ištekliai – valstybės nuosavybė, tačiau prieinamumą prie jų sąlygoja žemės savininkai, saugomos teritorijos“, – komentavo Lietuvos geologijos tarnybos specialistas J. Satkūnas.

Pašnekovo žodžiais, labai svarbu, jog naudingųjų iškasenų gavyba duotų kuo didesnę naudą valstybei. Tad būtina skatinti investicijas į dar nenaudojamų naudingųjų iškasenų – anhidrito, sapropelio ir kitų – gavybą. Ne mažiau svarbu ir tai, jog naudingųjų iškasenų telkiniai būtų visiškai išnaudojami, o kasybos vietos būtų rekultivuojamos sukuriant naudingiausią žemėnaudos būdą ir rekreacinį kraštovaizdį.

Pritaiko visuomenės poreikiams

Kai karjerai iškasami giliau nei požeminis vanduo, pagrindinis jų rekultivavimo būdas yra vandens telkinių formavimas. Telieka pasirinkti būsimą vandens telkinio funkciją: jis bus skirtas ūkinei veiklai (žuvininkystei, laivybai, ir kita), rekreacijai (poilsiui, turizmui, mėgėjų žūklei, vandens sportui), ekosistemų saugojimui ar kitas. Sausų karjerų vietose dažnai kuriami pramonės objektai. Pavyzdžiui, Gariūnų žvyro karjero dugne, greta Vilniaus, veikia vienas didžiausių prekybos centrų, šiluminė elektrinė. Žvyras iš jo buvo panaudotas Vilniaus plėtrai ir namams statyti. Verkšionių žvyro karjero vietoje, kuris yra Neries regioniniame parke, atsiras kempingas su švaraus vandens baseinais.

Buvęs didžiulis Vilijampolės žvyro karjeras tapo svarbia kauniečių poilsio ir vandens sporto teritorija, pakrantėje veikiančiame kempinge sustoja turistai. Gargždų gyventojai taip pat ilsisi ir pramogauja prie buvusio Dovilų smėlio karjero, iš kurio smėlis ilgą laiką buvo naudojamas plytoms gaminti. Šiaurės Lietuvoje, kur ežerų palyginti mažai, tinkamai sutvarkyti karjerai tampa vietos gyventojų pamėgtomis poilsio vietomis. Tokiuose ežeruose žvejoja ir maudosi Klovainių miestelio gyventojai.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai parengė didžiulio Petrašiūnų II dolomito karjero rekultivavimo specialųjį kraštotvarkos planą, pagal kurį Šiaurės Lietuvoje atsiras vienintelis poilsio ir sporto kompleksas. Čia didžiuliame ir giliame ežere bus įrengtos irklavimo trasos ir žiūrovų tribūnos, plaukiojimo laiveliais trasos, ties paliktais stačiais dolomito uolų skardžiais nardytojai turės galimybę žavėtis povandeniniu pasauliu.

Aplink šį ežerą numatomi pėsčiųjų ir dviračių takai, pliažai, nedideli miškai, motociklų ir sunkvežimių kroso trasos. Daug kur mažesni tinkamai sutvarkyti karjerai jau apstatyti sodybomis.

Įdomu tai, jog, teigia specialistai, jei karjerai ir nebūtų rekultivuojami, gamtiniai procesai pažeistą vietą „išgydytų“ patys. Biologai pripažįsta, kad apleistiems karjerams būdinga labai didelė bioįvairovė, auga reti augalai, peri urvinės kregždės. Visgi išeksploatuotus karjerus privalu tinkamai sutvarkyti.

Nepalieka likimo valiai

Aplinkos ministerijos (AM) Vandenų ir žemės gelmių išteklių klausimus kuruojantis vyresnysis patarėjas Arūnas Čepelė pritaria, jog naudingųjų iškasenų gavyba turėtų būti tausojamoji – užtikrinti ne tik šiandienos visuomenės, bet ir ateinančių kartų poreikius.

Žvalgant ir įrengiant naujus karjerus, anot specialisto, turėtų būti vadovaujamasi darnios plėtros principais, įvertintas galimas poveikis aplinkai, naudingųjų išteklių poreikiai ir kitos tos pačios teritorijos naudojimo galimybės. Kaip blogą naudingųjų iškasenų naudojimo praeities pavyzdį specialistas minėjo sovietmečiu eksploatuotus nedidelius karjerus, kurių sutvarkymu tenka rūpintis šiandien.

Lietuvos karjerų asociacijos vadovė V. E. Gasiūnienė atkreipė dėmesį, jog visos be išimties įmonės, užsiimančios kasyba, duomenis apie iškasamus visų naudingųjų iškasenų kiekius pateikia Lietuvos geologijos tarnybai.

Pašnekovė taip pat akcentavo, jog naudingųjų išteklių naudojimas turi būti grindžiamas darnaus vystymosi principais, t. y. ekonominė veikla, aplinkos apsaugos reikalavimai ir visuomenės socialinės reikmės turėtų būti harmonizuojamos, užtikrinant dabarties ir ateitis kartų poreikius. Tokią kryptį numato ES Darnaus vystymosi strategija – dokumentas, kuriuo vadovaujasi Lietuvos kasybos pramonės įmonės. V. E. Gasiūnienė pabrėžė ir tai, jog tausojant išteklius vis labiau intensyvėja statybinio laužo perdirbimas į antrines žaliavas.

Mokslininkai teigia, jog tiesiamų kelių pagrindui įprastai naudojama dolomitinė skalda kur kas labiau pasitarnautų chemijos pramonėje ar rišiklių gamybai. Kelininkų darbe dolomitinę skaldą galėtų pakeisti susmulkintos betono atliekos, o toks pagrindas tiktų mažesnio apkrovimo keliams.

Išduodant leidimą naudoti naudingąsias iškasenas, pridedama sutartis, kurioje yra reikalavimas, jog naudojanti gelmių išteklius įmonė privalo užbaigusi gavybą sutvarkyti teritoriją – ją pritaikyti žemės ūkiui, miškininkystei ar kitoms reikmėms, atsižvelgiant į savivaldybių ar kitų būsimų žemės savininkų pageidavimus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.