Bendruomenes buria noras gyventi atsakingai

Noras tausoti aplinką, atsakingai vartoti ar dalytis daiktais žmones buria į bendruomenes, kurioms rūpi daugiau nei tik nuosavo namo tvora ar buto sienos. Kol kas požiūris, jog idėjos ir darbai vienija, dar tik skinasi kelią į gyventojų pasąmonę, tačiau pamažu gimsta įvairių iniciatyvų, kuomet noras gyventi be atliekų pavirsta atsakingu verslu, o verslas randa būdų, kaip ne tik draudimais ir prievolėmis paskatinti žmones gyventi atsakingiau.

 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
 Daugkartiniai maišeliai.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Jul 3, 2019, 11:35 AM

Verslo idėją padiktavo gyvenimo būdas

Laura Prievelytė-Juknė ir Miglė Makuškaitė pasirinkusios minimalistinį ir aplinkai draugišką gyvenimą mieste, atsisakiusios nuolatinio troškimo turėti daugiau daiktų, baimės kažką praleisti, pasirinko patirtis, saviraišką ir mėgstamą veiklą, tapusią atsakingu verslu – internetine ekologiškų prekių parduotuve. O savo patirtimi, kaip išgyventi be daugybės daiktų ir atliekų, jos socialiniame tinkle dalijasi su visais, kas nori sulėtinti gyvenimo tempą.

„Jaučiame atsakomybę už kiekvieną daiktą savo namuose, todėl stengiamės rinktis mažiau ir tik tuos produktus, kurių gamyba, tiekimas ir perdirbimas draugiški žmonėms ir gamtai. „Zero waste“ ir „low waste“ principai mums padeda suderinti savo ir gamtos poreikius. Tai reiškia, kad vertiname visą prekės gyvavimo ciklą. Užduodame klausimus: kas pagamino produktą? Kaip jis buvo gaminamas? Kokie ištekliai buvo naudojami? Pirkimo procese savęs paklausiame: ar šis daiktas man tikrai reikalingas? Ar jis tarnaus ilgai? Kokia produkto gyvavimo pabaiga? Daiktui sugedus arba pasenus neskubame išmesti, ieškome būdų kaip sutaisyti arba panaudoti dar kartą“, – pasakojo L.Prievelytė-Juknė.

Gali pasirodyti, kad tvari gyvensena yra sudėtinga, brangi ir nepatogi. Pašnekovė patvirtina – tai nėra tiesa. Turėdamas mažiau daiktų namuose užtrunki mažiau laiko juos tvarkydamas, daiktai tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai. L.Prievelytės-Juknės žodžiais, suvaldęs savo impulsyvius pirkimus išpardavimų metu sutaupai pinigų kelionėms. Planuodamas pirkinius, jų įsigyji mažiau, tačiau sveikesnių, todėl gerėja savijauta ir gyvenimo kokybė. Sumažinęs išmetamų atliekų kiekį gražini ir tausoji savo aplinką.

L.Prievelytė-Juknė rado būdą, kaip kompostuoti atliekas 50 kv. m ploto Vilniaus senamiesčio bute, kaip „sumažinti“ savo spintą iki 33 drabužių arba kaip atsisakyti vienkartinių plastikinių produktų. „Daugelį dalykų, kurie yra toksiški mūsų savijautai ir aplinkai, darome tiesiog iš įpratimo. Dažnai mums trūksta žinių ir motyvacijos keisti susiformavusius įpročius. Atrodo, kad aplinkosaugos problemos, klimato kaita ir vandenynų tarša yra toli nuo mūsų. Tačiau turime suprasti, kad esame bendros sistemos dalis ir šiandien mūsų daromas poveikis gamtai pablogins mūsų vaikų ir anūkų gyvenimo kokybę“, – replikavo pašnekovė.

Ji nesako, jog pakeisti savo įpročius neprireiks daug laiko ir pastangų. Sumažinti daiktų skaičių namuose gana lengva, sunkiau susivaldyti nuo impulsyvių ir nereikalingų pirkimų. Tokiu atveju, padeda planavimas. „Jei parduotuvėje patiko daiktas ar drabužis neskubame pirkti iš karto, pagalvojame, jei po kelių dienų nusprendžiame, kad reikia – įsigyjame. Jaučiame atsakomybę už visus daiktus, kurie yra mūsų namuose, kartais suskaičiuojame, kiek drabužių mūsų spintoje arba indų virtuvės spintelėse. Minimalizmas nėra tikslas pats savaime, tai įrankis, kuris padeda siekti asmeninių tikslų, susikoncentruoti į tai kas yra svarbiausia gyvenime“, – pasakojo M.Makuškaitė.

Šiuo metu rinkoje siūloma įvairių sprendimų, kaip gyventi patogiai, sykiu būti draugiškiems gamtai. Vietoje plastikinių šiaudelių, puodelių ir maisto įrankių galima pasirinkti daugkartinio naudojimo produktus. Plastikiniu gėrimų butelius galima pakeisti į vandens gertuvę, kuri, pastatyta ant stalo, taps priminimu, jog reikia atsigerti vandens, o ilgainiui padės sutaupyti.

„Abi norėjome sukurti prasmingą verslą, kuris prisideda prie globalių problemų sprendimo, atitinka mūsų gyvenimo būdo vertybes. Lietuvoje atsiranda kūrėjų, kurie patys gamina ilgaamžius, aplinkai draugiškus produktus. Tačiau mums pasirodė sudėtinga ir nepatogu pirkti po vieną prekę atskirose parduotuvėse, o tokių pavienių prekių pristatymas nėra draugiškiausias gamtai pasirinkimas. Šiuo metu internete ir parduotuvėje pardavinėjame aplinkai draugiškus produktus. Savo pirkėjams davėme pažadą, kad prekės juos pasieks pakuotėje be plastiko, kuri nesukuria papildomų atliekų. Mūsų verslo misija – mažiau plastiko, mažiau atliekų, daugiau švaros ir lengvumo gyvenime“, – reziumavo M. Makuškaitė.

Plastikas, anot pašnekovės, pats savaime nėra bloga medžiaga, be jos sunku įsivaizduoti daugelio pramonės šakų, tokių kaip medicina ar aviacija, gyvavimą. Neįmanoma, jog plastiko namuose neliktų visiškai. Tačiau vienkartinio plastiko galime išmokti atsisakyti. Pavyzdžiui, plastikinis maišelis, į kurį parduotuvėje dedame prekes, vidutiniškai tebus naudojamas 20 min. Daugelis vienkartinio plastiko produktų nėra perdirbami arba juos perdirbti labai sudėtinga. Būtent šios atliekos itin prisideda prie vandenynų taršos.

Norint išvengti neigiamo vienkartinių plastikinių produktų poveikio verta rinktis kitų medžiagų alternatyvas arba daugkartinio naudojimo produktus. Plastikinį gėrimų šiaudelį galima pakeisti į metalinę, medinę, stiklinę arba popierinę alternatyvą. Plastikinį dantų šepetėlį galima pakeisti šepetėliu iš bambuko. Plastikinį skustuvą – metaliniu. Plastikinę maistinę plėvelę – daugkartinio naudojimo bičių vaško plėvele arba medžiagine servetėle. Įprastas indų plovimo kempines, pagamintas iš naftos produkto poliuretano, galima pakeisti į medinius šepečius arba natūralią plaušinę. Plastikinius kosmetikos buteliukus – į perdirbamus stiklinius su metaliniu dangteliu. Apsiperkant, vietoje į plastikinę pakuotę supakuoto produkto galima rinktis popierinę pakuotę arba prekę be jokios pakuotės. Perkant daržoves, vaisius ar riešutus plastiko atliekų kiekį sumažinti padeda daugkartinio naudojimo drobiniai maišeliai, kuriuos galima atsinešti į parduotuvę.

Savo pavyzdžiu įkvepia kitus

Būtent tokius daugkartinius maišelius siuva Monika Levickaitė. Ji pripažįsta – kiek beprotišką ir rizikingą idėją kurti daugkartinius maišelius „pačiupo“ prieš beveik dvejus metus, pristigusi pojūčio, kad gyvena prasmingai. Pastebėjusi, kad kasdien sunaudojame daugybę vienkartinių maišelių, matydama juos skraidančius gatvėje ir šalia namų ar lengva ranka keliaujančius į šiukšliadėžę, stebėjosi, kodėl niekam ši problema nerūpi. Tuo metu apie tai nebuvo kalbama, o tokie daugkartiniai maišeliai nebuvo lengvai prieinami. Nuo to viskas ir prasidėjo: mokymasis siūti siuvimo mašina, dizaino kūrimas, iniciatyvos vizualinės ir komunikacinės pusių vystymas, domėjimasis ekologine situacija ir socialiniu verslu. „Pats daugkartinis maišelis puikiai tiko man, kruopštukei – mėgstu įsigilinti ir, išanalizavusi menkiausias detales, kažką sukurti: tai mano stiprybė, turbūt todėl būtent tokią misiją ir pasirinkau“, – pasakojo M.Levickaitė.

Ji – žiedinės ekonomikos fanė, kuriai svarbu panaudoti tai, kas jau buvo sukurta, todėl gamyboje naudoja tik antrines žaliavas. Jos atkeliauja trimis keliais. Pirmasis jų – dėvėtų rūbų parduotuvės, į kurias M. Levickaitė pasakojo skubanti jau pirmąją naujų prekių atvežimo dieną. „Niekada nežinau, ką tiksliai pavyks rasti, bet vis dar nustembu, kokių įvairių, spalvingų ir dailių dėvėtų užuolaidų pavyksta aptikti. Antrasis būdas – atraižos iš užuolaidų salonų, kurios nukeliautų į šiukšlinę, bet šiuo atveju jos transformuojamos į daugkartinius maišelius, ir jų gyvenimas pratęsiamas. Galiausiai paskutinis kelias, kuriuo atkeliauja medžiagos – geranoriškų žmonių padovanotos užuolaidos. Etiketės taip pat gaminamos iš dėvėtų neskaidrių baltų užuolaidų: jos štampuojamos ranka ir lydomos karštu įrankiu“, – pasakojo M. Levickaitė.

Daugkartinių maišelių siuvimo procesas ilgokas. Visų pirma, užuolaidos keliauja į skalbimo mašiną, tada sukarpomos, išlyginamos, aplydomi jų krašteliai, kad būtų apsaugoti nuo irimo. Po šių procesų gabalėliai kruopščiai siuvami, praduriamos skylutės, užbaigiamas siuvimas ir įveriama virvelė. Galiausiai, įsiuvama rankų darbo etiketė ir apdeginamos virvelės. Per dieną galima pasiūti apie 20 maišelių.

„Idėjų buvo ir vis dar galvoje sukasi daugybė – tiek smulkmenų grožiui ar higienai kūrimas, tiek kūrėjų sujungimas, siūlant jų produktus savo platformoje, bet, turiu prisipažinti – ne naujų daiktų kūrimas ar verslumo puoselėjimas man yra įdomiausias užsiėmimas. Labai lengva pasiklysti galvojant apie tai, kas komerciškai būtų patrauklu ar madinga. Kur kas stipresnė jaučiuosi virtualios edukacijos srityje ir įkvėpdama žmones. Štai visai neseniai sukūriau puslapį – žalių iniciatyvų biblioteką, kur žmonės gali rasti daugumą Lietuvoje egzistuojančių su tvarumu susijusių verslų, menininkų, edukatorių. Norisi parodyti, kad tų, kuriems rūpi aplinka, yra tikrai daug, ir visi esame jėga“, – reziumavo pašnekovė.

Bendruomenėms – proga pasitempti

Aplinkosaugos iniciatyva „Mes rūšiuojam“ startavo dar 2012 metais švietimo ir ugdymo įstaigose ir kasmet jose vyksta visus mokslo metus. Aktyvusis „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas, kviečiantis visas bendruomenes Lietuvoje tinkamai rūšiuoti buitinės elektroninės įrangos, nešiojamų akumuliatorių ir baterijų atliekas, vyksta jau 5 metus.

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė pasakojo, kad „Mes rūšiuojam. Vasara“ kasmet startuoja gegužės viduryje ir kviečia visas Lietuvos bendruomenes aktyviai rūšiuoti buitinės elektronikos, nešiojamųjų akumuliatorių ir baterijų atliekas, rinkti taškus ir laimėti projekto rėmėjų prizus. Kiekvienas bendruomenės narys, tapęs šio projekto dalyviu, prisideda kuriant atsakingą, aplinką tausojančią visuomenę.

Ši aplinkosaugos iniciatyva ne tik puoselėja bendruomeniškumo jausmą, skatina kartu rūpintis gražesne ir švaresne aplinka, bet ir skleidžia žinią, kodėl svarbu rūšiuoti elektronikos ir baterijų atliekas. Netrūksta sėkmingų pavyzdžių, kaip bendruomenėms sekasi tą daryti.

Kasmet prie iniciatyvos prisijungiant vis daugiau bendruomenių šiuo metu jame aktyviai dalyvauja daugiau kaip 800. Nuo „Mes rūšiuojam. Vasara“ pradžios jau surinkta 290 tonų elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų atliekų, kurios buvo perdirbtos.

Iniciatyvos organizatoriai užtikrina, kad su bendruomene sutartu laiku ir sutartoje vietoje atliekos bus surenkamos visai šalia namų. Rudens pradžioje bus susumuojami atliekų surinkimo rezultatai ir apdovanojami dalyvavusios bendruomenės. Visi dalyviai už surinktus atliekų kiekius pelnys taškus, kuriuos galės keisti į rėmėjų įsteigtus prizus ir paslaugas. Daugiausiai atliekų tarp savo etapo dalyvių surinkusiai bendruomenei bus papildomai skiriami 200 eurų vertės kuponai prekėms įsigyti.

Specialistė primena – elektros ir elektroninės įrangos bei baterijos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir pridaryti daug žalos gamtai, pakenkti žmonių sveikatai. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neteršia aplinkos ir nekenkia žmonių sveikatai, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą.

Mažeikių rajono savivaldybės Tirkšlių seniūnijos bendruomenė praėjusiais metais tapo aktyviausia aplinkosaugos iniciatyvos „Mes rūšiuojam. Vasara“ dalyve. Bendruomenės nariai per mėnesį surinko 6 tonas buitinės elektros ir elektroninės įrangos, nešiojamųjų akumuliatorių ir baterijų atliekų. „Mūsų bendruomenė „Mes rūšiuojam. Vasara“ dalyvavo pirmąkart, o renkant elektros bei elektroninės įrangos atliekas itin aktyvūs buvo ir jauni žmonės. Skleisdami žinią apie renkamas atliekas, skambinome gyventojams ir po darbų važiavome pas juos į namus jų paimti. Kai kurie gyventojai atveždavo atliekų net į mano namus. Rezultatais esame labai patenkinti, nes Tirkšlių miestelio ir aplinkinių kaimelių gyventojai apsivalė“, – pasakojo Tirkšlių seniūnijos bendruomenės pirmininkė Inga Šušinskienė.

Prie šios iniciatyvos prisijungė ir žemaičių moto klubas „Samogitian MC“, suteikęs patalpas renkamoms atliekoms. Daugiausia buvo surinkta senų televizorių, skalbiamųjų mašinų, šaldytuvų ir viryklių. Tirkšlių seniūnijos bendruomenė vienija beveik 100 narių, o vien Tirkšlių miestelyje gyvena apie 2 tūkst. gyventojų.

Tikslas – ambicingesnis nei tik atliekų mažinimas

Daiktų dalijimosi stotelių „DĖK'ui“ tinklo startas sostinėje, pripažįsta jos įkūrėjai, viršijo visus lūkesčius, nors pradžioje dvejota, ar bus besidalijančių daiktais ar tuos naudotus, tačiau vis dar geros būklės, daiktus kas norės parsinešti į namus.

Dalijimasis daiktais – anokia naujovė Lietuvoje ir užsienio šalyse. Taigi, įsivertinus geriausią užsienio praktiką, Vilniaus regiono gyventojų galimybes, įpročius ir norus, dalijimosi daiktais namelių idėja realizuota visų pirma sostinėje – didelių gabaritų atliekų surinkimo aišktelėje miesto pašonėje. Tokių stotelių ateityje atsiras ir daugiau – iš viso Vilniaus regione jų planuojama 23 (iki metų pabaigos bus įrengta 17).

Pirmieji dalijimosi daiktais nameliai bus atidaryti sostinės Pašilaičių mikrorajone, Vėliučionių gyvenvietėje ir Pakryžės kaime Vilniaus rajone, tuomet Maleikėnų gyvenvietėje, šalia Pabradės, ir Jašiūnuose, Šalčininkų rajone. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse šiuo metu Vilniaus mieste suplanuota 11 stotelių, iki metų pabaigos planuojama įrengti 5.

Daiktų dalijimosi stotelės „DĖK'ui“ tinklą kuriančios bendrovės direktorius Tomas Vaitkevičius pasakojo, kad pasirinkta kiek įmanoma paprastesnė daiktų dalijomosi sistema, kad į aikšteles noriai atkeliautų žmonės, kurie nori surasti naujus šeimininkus jiems jau nereikalingiems daiktams. O tie, kuriems tie daiktai yra reikalingi, atkeliautų jų pasiimti.

Per pirmą savaitę specialioje interneto svetainėje buvo paskelbta informacija apie kone 100 daiktų, per kelias dienas jų nerezervuotų tiesiog neliko.

Daiktų dalijimosi stotelėmis rūpinasi bendrovėje dirbantys žmonės. „Stengiamės, kad stotelės veiktų kuo paprasčiau, nereikalautų papildomų kaštų jų aptarnavimui. Žmonės, kurie dirba su atliekomis pasirūpina ir į stoteles pristatomais daiktais“, – pasakojo T. Vaitkevičius.

Į stoteles „DĖK'ui“ atkeliauja tik tinkami naudoti, o neretai – ir visiškai nauji daiktai. Bent kol kas, anot T. Vaitkevičiaus, nėra poreikio kaupti daiktų, kuriems reikalingas rimtas remontas. Ar gyventojai nepiknaudžiauja į stoteles pristatydami prastos kokybės daiktus? „Aikštelėje dirbantis operatorius, kuris rūpinasi ir stotelėmis „DĖK'ui“, priima sprendimą, ar daiktas yra tinkamas naudoti ir gali būti reikalingas kitiems. Neretas atvejis, kai žmonės atveža baldus atiduoti, tačiau operatorius jų nepriima, nes šie sulūžę, o jų remontas pareikalautų neadekvačių sąnaudų, taigi, pasiūlo juos palikti didelių gabaritų atliekų surinkimo aišktelėje. Matome kitą tendenciją: žmonės į atliekų aikštelę atveža daiktų, pavyzdžiui, statybinių medžiagų, kurie verti naujo šanso, taigi pasiūloma, užuot juos išmetus, palikti daiktų dalijimosi stotelėje“, – komentavo T.Vaitkevičius.

Pirmasis, tačiau ne svarbiausias stotelių „DĖK'ui“ tikslas – atliekų prevencija. T.Vaitkevičius pripažįsta – šio projekto gyvybei palaikyti itin svarbus bendruomeniškumas vartojant, mąstant apie artimą. „Labai svarbu suprasti, kad kitam gali prireikti to, ko man nereikia. Suprasti, kad gal atiduoti daiktą kitam geriau, nei jį išmesti, o jį paimti – geriau nei skubėti nusipirkti naują“, – atkreipė dėmesį jis

Tik startavus projektui, atsirado savanorių, kurie siūlosi padirbėti stotelėse, skleisti žinią apiešią naujieną. „Didžiuojuosi Vilniumi, gyventojai gali didžiuotis vienas kitu, nes gali daryti gerus darbus. Ir jokie atstumai tuomet nebaisūs. Pirmoji mūsų aikštelė – miesto periferijoje, bet žmonės nepatingi atvykti, kad atvežtų daiktą ir juo pasidalytų“, – apibendrino pašnekovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.