„Įmonės, pažeidžiančios aplinkosauginius reikalavimus, gaudavo privalomuosius nurodymus dėl taršos, kurios turėtų susitvarkyti, tačiau įmonė, apskundusi teismui sprendimą, savo taršią veiklą galėdavo tęsti ir toliau. Tarša galėdavo tęstis neribotai, todėl ir buvo priimti šie sprendimai ir siūlymai“, – pristatydamas projektą sakė ministras.
Kartu siūloma reglamentuoti laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti reikalingų tyrimų ir matavimų organizavimą ir vykdymą, siekiant sudaryti galimybes efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, mažinti naštą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procese aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, taip pat įgyvendinant principą „teršėjas moka“.
Pasak K. Mažeikos, projekte įvardijami konkretūs atvejai, kai duodami privalomi nurodymai dėl aplinkos atkūrimo priemonių. Tai siūloma leisti daryti tuo atveju, kai nevykdomas aplinkos atkūrimo planas, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomo nurodymo, tačiau pagal situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių.
„Tokiu atveju aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai turi atlikti tam tikras veiklas konkretizuojant atvejus, kai duodami privalomi nurodymai ir siekiama aplinkos apsaugos valstybės kontrolės procedūrų aiškumų, atsisakyta reikalavimų, kai visais atvejais nesvarbu, ar asmuo vykdo aplinkos atkūrimo priemones, ar jų nevykdo, – duodamas privalomasis nurodymas dėl aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo. Tokio reglamentavimo atsisakyta kaip perteklinio, nustatant galimybę pareigūnui teikti reikalavimus surašant privalomai nurodymą ir siekiama aplinkos apsaugos valstybės kontrolės efektyvumo“, – sakė aplinkos ministras.
Projektui ir lydimiesiems teisės aktams po pateikimo pritarė 89, prieš balsavo vienas, susilaikė 4 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti spalio 8 d.
