Gal tai linkėjimai Kauno technologijos universitetui (KTU), nes valoma pagal šio universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros specialistų pasiūlytą schemą? Tuomet ačiū jam!
O gal tai linkėjimai Kaunui ir visiems kitiems panemunės miestams, nes, suprask, Nemunu atkeliauja tarša? Tuomet nedėkosime, tačiau ši tarša ne didesnė nei įprastai išleidžiama iš Alytaus ar kitų miestų vandenvalos įrenginių, nes gaisro gesinimo vandens užterštumas atitiko į nuotekų valymo įrenginius patenkančioms nuotekoms keliamus reikalavimus.
Norėtųsi, ypač mums aplinkosaugininkams, kad jokia tarša nepatektų į aplinką, tačiau gyvename industrializuotame pasaulyje ir nuolat darome kompromisus. Turime suprasti, kad tam tikra tarša vis dėlto patenka į aplinką su išvalytu vandeniu.
Nuotekų valyklose mikroorganizmai suskaido didžiąją dalį teršalų, tačiau patvarių teršalų nesugeba suskaidyti, bent jau per tą laiką, kiek nuotekos išbūna valyklose. Visame pasaulyje iš miestų nuotekų valymo įrenginių į upes nuolat išteka ir kiti, nei buvo nustatyta gaisro gesinimo vandenyje, teršalai.
Šiemet buvo paskelbti palyginamojo JAV, Kanados, Europos Sąjungos bei Kinijos paviršinių vandenų (upių, ežerų, jūrų) stebėsenos duomenų tyrimo duomenys. Konstatuota, kad kiekvieno šių regionų vandenyse aptinkama apie 400 cheminių junginių, kuriuos maždaug lygiomis dalimis sudaro pesticidai, pramoniniai teršalai ir farmaciniai preparatai – vaistai ir asmens higienos priemonės.
Dažniausiai vandenyse aptinkami vaistai mums gerai žinomais pavadinimais – diklofenakas, ibuprofenas, kofeinas, metoprololas, diazepamas, antibiotikai, steroidiniai preparatai. Jie neigiamai veikia vandens ekosistemas, negana to, per mitybos grandinę ar hidrologinį ciklą gali grįžti ir žmogui.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, analgetiko fenazono aptikta geriamajame vandenyje Berlyne, Olandijoje aptikta antibiotikų, antiepileptinių bei širdies ritmą reguliuojančių vaistų likučių. Be to, antibiotikų buvimas vandenyse sudaro sąlygas išsivystyti jiems atspariems ligų sukėlėjams.
Štai kodėl turime atsakingai rinktis higienos bei valymo priemones, prioritetą suteikiant kuo natūralesniems produktams, nebetinkamų vaistų nemesti į šiukšlių dėžę ar kriauklę, bet nunešti į vaistines, kur jie surenkami ir vėliau tinkamai utilizuojami.
Ar įmanoma iš valomo vandens visiškai pašalinti teršalus? Anot, KTU Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjų Martyno Tichonovo ir Vytauto Abromaičio, kuriančių inovatyvias sunkiai skaidomų teršalų valymo technologijas, visiškas teršalų pašalinimas yra galimas.
Tam naudojami pažangiosios oksidacijos, sorbciniai bei membraniniai metodai. Tačiau toks valymas yra brangus ir todėl daugiausiai taikomas geriamo vandens ruošimui, ypač tokiose šalyse kaip Olandija, kur geriamojo vandens gamybai naudojamas paviršinis vanduo.
Iš komunalinių nuotekų patvarūs teršalai valomi dar mažai kur. Tiesa, kai kurios šalys jau žengia ta kryptimi. 2016 metais Vokietija sugriežtino nuotekų valymo reglamentą, ir šiuo metu jau 20 miestų nuotekų valyklų valomi ir sunkiai skaidomi teršalai.
2018 m. Šveicarija investavo 1,2 milijardo frankų nuotekų valykloms modernizuoti. Taigi, kaip greitai ir Lietuvos nuotekų valyklose bus padėti valyti sunkiai skaidomi teršalai, didžiąja dalimi priklauso nuo investicijų į šią sritį. Na, o mes, vartotojai, turime atsakingai rinktis namuose naudojamas chemines priemones, kad kuo mažiau teršalų patektų į nuotekas.
