Bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nevalytos gamybos nuotekos į Kuršių marias buvo leidžiamos kiekvieną naktį.
Taip penktadienį teigė ikiteisminį tyrimą atliekanti Klaipėdos prokurorė Gina Skersinskytė: „Buvo sukinėjamos sklendės, ir tai daryta tyčia – kad būtų išleistos nevalytos nuotekos. Vienas ikiteisminio tyrimo uždavinių – išsiaiškinti, kiek laiko tai vyko.“
Prarado pasitikėjimą
Įtarimai dėl gamtos teršimo atsakingiems asmenims turėtų būti pateikti kitą savaitę.
„Grigeo Klaipėda“ pranešė, kad jau atleido penkis operatorius. Pasak prokurorės, šie darbuotojai gali sulaukti įtarimų, jeigu suvokė, ką daro.
Tačiau neabejojama, kad visa tai žinojo ir įmonės vadovai. Įtariamųjų turėtų būti ne vienas.
Aiškintis aplinkos taršos masto ir mechanizmo penktadienį į „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginius Dumpiuose atvyko keli Seimo nariai, aplinkosaugininkai, Klaipėdos vadovai.
Pasitikėjimą praradusių Klaipėdos aplinkosaugininkų incidento vietoje nebuvo – juos pakeitė šiauliečiai.
Aptiko nusikaltimo vietą
Manoma, kad paslaptingosios sklendės, kurias atsukus srutos tekėdavo ne į valymo įrenginius, o nevalytos plūdo į Kuršių marias, yra šalia valymo rezervuarų stovinčiame aptriušusiame pastate – nuotekų valymo baro siurblinėje.
Kai „Lietuvos ryto“ korespondentė pabandė tas sklendes nufotografuoti pastato žemutiniame aukšte, veidą kauke pridengęs pareigūnas liepė tuojau pat palikti patalpas, nes tai – nusikaltimo vieta.
Ieškos paslaptingo vamzdžio
Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas aiškino, kad nėra brėžinių, parodančių, kur yra skandalingasis vamzdis, kuriuo tekėjo teršalai, ir kurioje vietoje jis susijungia su „Klaipėdos vandens“ vamzdynu.
Kitą savaitę bus ieškoma to paslaptingojo vamzdžio.
R.Sakalauskas atskleidė, kaip naktinės operacijos metu buvo demaskuoti gamtos teršėjai.
Vidurnaktį į atitekančias „Grigeo“ nuotekas buvo įpilta dažų, o rytą pastebėta, kad į įrenginius, kur nuotekos turėjo būti valomos biologiškai, nuspalvintas vanduo neatiteka.
Netrukus miške buvo aptiktas ir slaptas šulinys.
Prašė kapoti galvas
Savo akimis išvydę „Grigeo“ valymo įrenginius ir pabandę išsiaiškinti situaciją Seimo nariai vakar nuskubėjo į Klaipėdos savivaldybę, kur buvo sušauktas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis.
Seimo narys Simonas Gentvilas stebėjosi, ką šiuo atveju veikė Lietuvos ir Klaipėdos aplinkosaugininkai, – tyrimą atliko Klaipėdos prokuratūra ir policija.
Baiminantis, kad nenutekėtų informacija, policijos pareigūnai taip pat buvo pasitelkti iš kitų miestų.
„Prokurorė pasakė, kad negali pasitikėti vietiniais aplinkosaugininkais. Manau, kad galva turi lėkti ne vienam asmeniui. Šiandien aplinkos ministras turėtų būti ne savo rinkimų apylinkėje, o kapoti galvas“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Nutarė ilgai nelaukti
„Bus vertinamas vadovų vaidmuo šiame procese. Jis vertinamas ir dabar. Noriu patikinti, kad įrodymų turime pakankamai. Jie užfiksuoti ir yra gana išsamūs.
Buvo atliktos kratos administracijos patalpose, paimta labai daug dokumentų, daugybė elektroninių duomenų. Viskam įvertinti reikia ir specialistų, ir laiko“, – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė.
Ji teigė girdėjusi aplinkos ministro pareiškimą, kad apie situaciją Klaipėdoje jis žinojęs jau pusę metų.
„Prokuratūra tikrai tiek laiko to nežinojo. Sužinojome tik prieš kurį laiką ir nevilkinome. Būtų buvę gerai dar kurį laiką viską stebėti iš šalies, gal įrodymų būtume susirinkę daugiau, bet, atsižvelgus į galimai daromą didelę žalą gamtai, teko apsiriboti gana neilgu pasiruošimu šiai operacijai“, – sakė D.Pocienė.
Teršėjų gali būti daugiau
Iš kur buvo gauta informacija apie teršiamas Kuršių marias, prokurorė neatskleidė, tik pasakė, kad ne iš aplinkosaugininkų – šaltinių būta ne vieno.
„Turime pagrindo manyti, kad tai buvo tyčiniai veiksmai sąmoningai išleidžiant nevalytas atliekas į marias, o informacija atėjo ne iš aplinkosaugos“, – kalbėjo D.Pocienė.
Ji pažymėjo, kad „Grigeo“ atvejis – ne vienintelė taršos problema Klaipėdoje. Prokurorų akiratyje – dar bent devynios uostamiestį teršiančios bendrovės.
Žada suteikti daugiau teisių
Su skandalinga informacija susipažinę Seimo nariai pažymėjo, kad aplinkosaugininkų rankos iki šiol būdavo suvaržytos.
Kol kas jie neturi teisės atlikti netikėtų patikrinimų. Ir įvažiuojant į „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginių teritoriją apie tai reikia įmonės vadovus informuoti iš anksto, priešingu atveju gali rasti tik užrakintus vartus.
Šiandien aplinkosauga – bedantė: sužinojo teršėjas apie patikrinimą ir gali sklendę užsukti.
Tačiau situacija keisis: jau parengtas aplinkosaugos įstatymų paketas, kuris leis aplinkosaugininkams bet kuriuo paros metu įeiti į įmonės teritoriją pasitelkiant antstolius, kitus tokiais atvejais reikalingus specialistus.
Aiškinantis situaciją į „Grigeo Klaipėda“ naktimis važinėjo į pagalbą pasitelkti aplinkosaugininkai iš Vilniaus.
Gavo simbolinę dovaną
Vakar per posėdį savivaldybėje jau bene dešimtį metų už švarią Klaipėdą kovojanti Ligita Girskienė „Grigeo Klaipėda“ vadovui Tomui Eikintui įteikė kaspinu perjuostą raudoną dėžutę, kurioje buvo vandens skaitiklis ir spyna su raktu ir paprašė juos perduoti bendrovės „Grigeo“ prezidentui Gintautui Pangoniui.
Skaitikliais esą turėtų būti tiksliai apskaičiuojami nutekantys nevalyti įmonės vandenys, o spyna – siūlymas užrakinti savo valymo įrenginius visiems laikams ir prisijungti prie „Klaipėdos vandens“.
Prisijungti prie miesto nuotekų sistemos „Grigeo“ siūlyta ir prieš daugelį metų, bet tuomet buvo pareikšta, kad tai – per brangu, geriau bendrovė įsirengs savo valymo sistemą.
Po incidento visos popieriaus gamybos atliekos nukreipiamos į „Klaipėdos vandenį“.
Merui primintas džiazas
Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko manymu, tokioms įmonėms kaip „Grigeo Klaipėda“ turėtų būti numatyta prievolė naudotis miesto nuotekų valyklomis.
Beje, „Grigeo Klaipėda“ iki šiol buvo vienas iš kasmet vykstančių Pilies džiazo festivalių, kuriuos rengia mero žmona Inga Grubliauskienė, rėmėjų.
„Nenorėčiau veltis į tuos komentarus, kurie, manyčiau, yra bandymas drumsti ir taip jau sudrumstą vandenį. Tokios kalbos yra tarsi bandymas pridengti tuos, kurie neatliko savo pareigų, – pirmiausia aplinkosaugininkai. Apie kokius rėmimus čia dar galima kalbėti?“ – sakė V.Grubliauskas.
Aplinkos apsaugos departamento vadovas Vaidas Laukys teigė, kad bus atliekamas vidinis tyrimas, per kurį turi paaiškėti, kodėl uostamiesčio aplinkosaugininkai tiek metų neįžvelgė tikrosios situacijos bendrovėje.
Taip pat bus tiriamas ne tik Kuršių marių vanduo, jose gyvenančios žuvys, bet ir galima oro tarša, susijusi su šia bendrove.
Bendrovei – smūgis po smūgio
Penkios Lietuvos baldų pramonės įmonės, tiekiančios produkciją Švedijos baldų prekybos koncernui „Ikea“, penktadienį paskelbė, kad stabdo Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ produkcijos pirkimą.
Kad nebepirks iš „Grigeo“ higieninio popieriaus, šią savaitę paskelbė prekybos tinklai „Iki“, „Norfa“ ir „Senukai“.
„Nasdaq“ Vilniaus biržoje vakar atnaujinus prekybą kartono ir popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ akcijomis per pirmąsias minutes jos prarado daugiau kaip trečdalį vertės.
Prekyba „Grigeo“ akcijomis buvo sustabdyta antradienį, kai buvo pranešta apie taršos skandalą.
Prokurorai regi tyčinius veiksmus
Klaipėdos apylinkės prokuratūra antradienį paskelbė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kartono pakuotes gaminančios įmonės „Grigeo Klaipėda“, kuri į Kuršių marias ne vienus metus pylė nevalytas gamybines atliekas, veiklos.
Grupės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis iš pradžių aiškino, kad visa tai nutiko dėl techninio gedimo. Vėliau jo nuomonė pasikeitė – imta apgailestauti, atsiprašinėti ir pažadėta prisidėti prie Kuršių marių tyrimų ir jų būklės gerinimo.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko teigimu, tai – tyčinė veikla.
Skaičiuojama, kad gamtai padaryta žala gali siekti ir dešimtis milijonų eurų.
„Į Kuršių marias nukeliavusios nuotekos galimai 100–130 kartų viršijo nustatytas taršos normas. Nevalyto vandens kiekiai gali būti skaičiuojami ne tonomis, o šimtais tūkstančių tonų, gal net milijonais. Manome, kad tai nėra neatsargus aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, o tyčiniai veiksmai“, – sakė J.Sykas.
Nuo įmonės Klaipėdoje iki Dumpių, kur sumontuoti „Grigeo“ valymo įrenginiai, – apie dvylikos kilometrų linija.
Manoma, kad įmonė nepajėgia išvalyti visų nuotekų, todėl dalis nevalytų vandenų, aplenkiant valymo įrenginius, tekėdavo iki „Klaipėdos vandens“ vamzdyno, kur susimaišę su išvalytais vandenimis suplūsdavo į Kuršių marias.
