Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė teigė, kad informacija Aplinkos apsaugos departamentui yra žinoma ir planuojama atlikti bendrovės „Vilniaus vandenys“ neplaninį patikrinimą.
„Vandens mėginiai tyrimams buvo imti penktadienį ir sekmadienį. Penktadienį mėginiai buvo imami AB „Grigeo“ prašymu, o sekmadienį, gavus informacijos iš asociacijos „Lašišos dienoraštis“. Įvykio aplinkybės tiriamos“, – teigė I. Krikštopaitytė. Apie padarytą žalą gamtai Aplinkos apsaugos departamentas neinformuoja.
Portalui lrytas.lt bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovas spaudai Mindaugas Linkaitis teigė, kad Vilniaus nuotekų valyklos valymo procesas nėra sutrikęs.
„Aiškinamės, kaip ir iš kur prie nuotekų išleistuvo pasirodė dumblo ir plastiko dalelės. Imamės visų priemonių, kad jos į aplinką nepatektų. Prie nuotekų išleistuvo matomos putos aplinkai nėra pavojingos. Jos susidaro, kuomet išvalytos nuotekos į upę teka slenksčiais ir susiplaka“, – teigė „Vilniaus vandenų“ atstovas.
Atsikrato namų ūkiai ir verslas?
Anot jo, tiek bendrovės specialistai, tiek Aplinkos apsaugos agentūros specialistai paėmė nuotekų mėginius ir tiria jų sudėtį.
„Plačiau galėsime pakomentuoti, kuomet turėsime tyrimų rezultatus. Šiuo metu aiškinamasi, kas į nuotekų tinklą išpylė neleistinų teršalų, kurių tinkle neturėtų būti. Ypatingą dėmesį ir kontrolę skiriame nuotekoms iš gamybinių teritorijų. Gali būti, kad aplinkosaugininkams paskelbus apie sugriežtinamą kontrolę namų ūkiai ar verslas gali suskubti taip atsikratyti teršalų“, – pridūrė M. Laukaitis.
Jo teigimu, Vilniaus nuotekų valyklos priėmimo kameroje visos nuotekos prateka pro grotas, kur sulaikomi stambiausi nešmenys.
„Į Vilniaus miesto nuotekų valyklą atitekančios nuotekos pirmiausiai patenką į parengtinio valymo grandį, kurią sudaro stambios grotos (tarpas tarp strypų 10 mm) ir smulkios grotos (perforuoti segmentai su 6 mm kiaurymėmis).
Čia yra sugaudomi visi stambesni negu 6 mm nešmenys. Toliau pagal procesą smėliagaudėse yra sugaudomas smėlis. Pirminiuose nusodintuvuose surenkamas dumblas (tai yra sunkiosios medžiagos, kurios sumažėjus greičiui nusėda) ir plūdrenos, kurios iškyla į paviršių (tai riebalai ir kitos panašios medžiagos, kurios lengvesnės už nuotekas ir plaukia paviršiuje).
Mechaniškai išvalytos nuotekos toliau valomos biologinio valymo įrenginiuose ir galiausiai iki 99 proc. išvalytos nuotekos išleidžiamos į Neries upę.
Paleido srutų ir plastiko porciją
Primename, kad sekmadienį į Nerį iš „Vilniaus vandenų“ nuotekų išleistuvo pateko nenustatytas kiekis netinkamai išvalytų atliekų, tarp kurių ir didžiulis kiekis smulkinto plastiko bei kitų vandens paviršiuje plūduriuojančių atliekų.
Tai sekmadienį ant Neries kranto prie „Vilniaus vandenų“ nuotekų išleistuvo užfiksavo aplinkosauginė organizacija „Lašišos dienoraštis“.
„Taip šiandien atrodo Vilniaus vandenų išleistuvas ir juo atitekantys „lobiai“.
Vaizdo įraše puikiai matosi, kad Vilniaus vandenys išleidžia ne tik juodą it mazutas vandenį, bet ir įvairias smulkintas šiukšles. O šių smulkinto plastiko (ir ne tik) dalelių randama net už keliolikos kilometrų esančiame Neries regioniniame parke.
Sklinda kalbos, kad jei ilgiau palauki, prie dosniojo vamzdžio gali išvysti į Nerį plaukiančius ir prezervatyvus, įklotus“, – teigė „Lašišos dienoraštis“.
„Dėkojame aplinka besirūpinantiems aktyviems piliečiams ir raginame juos pranešti apie į nuotekų vamzdyną išpilamus teršalus, draudžiamas pilti medžiagas, taip pat nelegalius prisijungimus prie nuotekų tinklo telefonu 1889. Nuotekų valymas prasideda ne nuotekų valykloje, o mūsų gyvenamoje ir darbo aplinkoje – todėl raginame nepilti į nuotekų vamzdį teršalų, nemesti daiktų“, – teigė „Vilniaus vandenų“ atstovas M. Linkaitis.
