Girstupio, Gričiupio ir Amalės upelių vandens kokybė ne vienus metus kelia rūpesčių gyventojams. Kauniečiai skundžiasi nuo šių vandens telkinių sklindančiu tvaiku.
Gyventojų skundus išgirdęs Seimo narys Paulius Saudargas pats paėmė upelių vandens mėginius ir buvo nustatyta, kad tarša gerokai viršija normas.
Savivaldybės atstovai įtaria, kad upeliai užteršti, nes greta jų gyvenantys žmonės į vandenį leidžia nuotekas. Su tokiais teršėjais kovoti žadama jau keletą metų, bet kol kas tai tik kalbos ir grasinimai baudomis.
Smarvė sustiprėja vakarais
Studentų gatvėje prie Gričiupio parko, per kurį teka tokio pat pavadinimo upelis, gyvenanti Nijolė Žuklienė tvirtino, kad šis vandens telkinys dvokia jau daug metų.
„Į jį patenka aplink esančių namų fekalijos. Dienomis kvapas dar ištveriamas, tačiau vakarais, kai gyventojai grįžta namo, sustiprėja. Tada jis tvyro visame parko slėnyje“, – pasakojo moteris.
Kartais kažkas į upelį įpila ir žibalo.
„Matyti, kad įpilta ne šiaip kibiras, o gera statinė naftos produkto. Pastarąjį kartą pamačiusi upeliu plaukiančius teršalus kreipiausi į aplinkosaugininkus. Jie iškvietė gaisrininkus ir teršalai buvo surinkti“, – prisiminė kaunietė.
Moteris tikino, kad daugybę metų iš savivaldybės girdi pažadus upelį išvalyti, bet niekas nesikeičia.
Pasiūlė paprastą išeitį
Greta Gričiupio parko gyvenantis Andrius mano, kad jei savivaldybės įmonei „Kauno vandenys“ nustatyti pažeidėjų nepavyksta, reikia ieškoti kitų išeičių.
„Upelis parko pradžioje ir pabaigoje yra kanalizuotas – teka vamzdžiais. Jų galuose reikėtų įrengti mechaninę valymo įrangą. Tokias valymo sistemas įsirengia žmonės nuosavose valdose, jei nėra prisijungę prie miesto kanalizacijos tinklo“, – siūlė vyras.
Kauniečio nuomone, upelis taptų 70 procentų švaresnis, o oras gaivesnis. Tokia įranga papildomai kainuotų, bet tai geriausias sprendimas norint, kad prie Gričiupio vandens žmonės ilsėtųsi.
Užrašas ragina neteršti
Gričiupio upelio intakas Girstupis teka per Adomo Mickevičiaus slėnį. Jo vanduo taip pat neretai purvinas ir dvokia. Nemalonus kvapas tvyrojo ir šią savaitę.
Slėnyje prie upelio pastatyta lenta, kurioje pranešama, kad čia švenčiant Lietuvos 100-metį buvo pasodinta ąžuolų alėja. Lentelėje galima perskaityti, kad ąžuolus sodino įvairūs politikai ir organizacijos.
Bet kažkas ant šios lentos paliko ir kitą užrašą.
„Nustokit teršti Girstupio upelį“, – raginama ranka išvingiuotoje eilutėje.
Vanduo priminė pieną
Amalės upelis teka per sodininkų bendrijos „Amalė“ teritoriją. Šios sodininkų bendrijos pirmininkas Albertas Motiejūnas pasakojo, kad upelio vanduo neretai būna purvinas, kartais nuo jo taip pat sklinda nemalonus kvapas.
Gal upelį teršia ir patys sodininkai, bet A.Motiejūnas tikino, kad didesnė tarša į jį patenka iš miesto. Pasak vyro, Draugystės gatvės pabaigoje dar sovietmečiu buvo įrengtas latakas, kuriuo vanduo iš miesto pasiekia Amalės upelį.
„Toje pusėje yra gamyklų, įvairių įmonių. Gali būti, kad iš jų tuo lataku nešvarumai ir atiteka“, – sakė A.Motiejūnas.
Kaunietis atskleidė, kad pernai vienu metu upelio vanduo buvo baltas lyg pienas.
„Tada kviečiau aplinkosaugininkus. Jie nustatė, kad kažkas į upelį buvo supylęs dažų. Bet reikėtų išsamesnių tyrimų, kas jį teršia nuolat“, – svarstė kaunietis.
Normas viršijo 30 kartų
Dėl Kauno upelių taršos, paskatintas gyventojų skundų, sunerimo ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys P.Saudargas. Jis paėmė Girstupio ir Amalės upelių vandens mėginius ir juos ištyrė specialistai.
„Bakteriologiniai tyrimai parodė, kad žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų skaičius Girstupio upelio vandenyje 30 kartų viršija maudyklose leistiną normą, ir tai yra tekančiame vandenyje žiemą. Tad kas gi jame dedasi vasarą?“ – retoriškai klausė P.Saudargas.
Amalės upelyje tarša pasirodė 23 ir 28 kartus didesnė, nei leidžiama.
Beldžiasi į nuosavus namus
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė aiškino, kad didžioji dalis Gričiupio ir Girstupio upelių teka po žeme ir tik nedidelės atkarpos išnyra į paviršių ties Gričiupio parku ir A.Mickevičiaus slėniu.
„Upeliai buvo sukanalizuoti dar sovietmečiu ir būtent ši priežastis ypač apsunkina darbus bandant nustatyti teršėjus“, – sakė R.Savickienė.
Pasak jos, savivaldybės atstovai kartu su Gričiupio ir Žaliakalnio seniūnijų darbuotojais bei Viešosios tvarkos skyriaus specialistais jau kelerius metus vykdo reidus lankydami nuosavus namus, kurių kaimynystėje vingiuoja Gričiupio upelis.
„Daugumos jų šeimininkai nėra sudarę sutarčių su bendrove „Kauno vandenys“ dėl prisijungimo prie nuotekų tinklų, todėl siekiama patikrinti, ar visur tvarkingai veikia vietinės nuotekų sistemos“, – sakė R.Savickienė.
Reidus rengs ir toliau
Tikrinimų metu pasitaikė įtartinų atvejų.
„Pavyzdžiui, vienas gyventojas pateikė kvitą, esą kaip tik prieš kelias dienas iš jo namuose įrengtos vietinės kanalizacijos buvo išvežti 2 kubiniai metrai nuotekų. Jis niekaip negalėjo prisiminti, kada prieš tai paskutinį kartą darė tą patį. Tuo metu vandens skaitikliai rodo, kad šis namų ūkis kas mėnesį suvartoja vidutiniškai 20 kubinių metrų vandens. Skirtumas daugiau nei akivaizdus“, – pasakojo Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Beliavičius.
Savivaldybės atstovai tvirtino, kad jau prasidėjo tikrinimai siekiant nustatyti, kas gali teršti ir Amalės upelį.
Pasak valdininkų, ne visi gyventojai geranoriškai sutinka įsileisti tikrintojų komandą, nors nekyla abejonių, jog žmonės tuo metu yra namuose.
„Kauniečiams, neatvėrusiems durų, siunčiami kvietimai atvykti į savivaldybę ir suteikti visą reikiamą informaciją.
Tokie reidai bus tęsiami ir ateityje, o įspėjimų nepaisančių teršėjų lauks baudos“, – sakė R.Savickienė.
Pirmą kartą skiria tik nedideles baudas
Rimantas Vilimas
Kauno savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjas
„Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės numato, kad gyventojai, individualiai tvarkantys nuotekas, privalo užtikrinti valymo įrenginių priežiūrą ir pasirūpinti jų išgabenimu, o vos tik atsiradus galimybei – įrengus nuotekų tinklus gatvėje nuotekų sistemą prijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų.
Už Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 600 eurų.
Dar griežtesnę atsakomybę už gamtai padarytą žalą gali taikyti aplinkosaugininkai. Pirmąsyk aplinkos teršėjui gali būti skirta 60–300 eurų, pakartotiniu atveju – iki 1,5 tūkstančio eurų bauda.“
