Mūsų kalbinti žmonės tikino, kad įvykusių katastrofų reikėjo tikėtis, anksčiau ar vėliau kažkas panašaus turėjo nutikti. Esama aplinkosaugos sistema, bedančiu vadinamas aplinkos apsaugos įstatymas – tai labai palankios sąlygos nutikti ne vienai tokiai aplinkosauginei katastrofai.
Mes nusprendėme pasiaiškinti, kokius tyrimus ir kokios aplinkosauginės institucijos atlieka.
Kaip organizuojamas aplinkosaugininko darbas? Ko trūksta – pinigų įrangai, algoms, gal specialistų? Kodėl jie taip prastai tvarkosi su savo darbu? O gal kalti ne aplinkosaugininkai, o vis mažiau socialiai atsakingi verslininkai?
Po Aplinkos ministerijos skėčiu veikia net kelios didelės įstaigos, kurioms patikėta rūpintis aplinkosauga Lietuvoje. Tai Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, dar yra Saugomų teritorijų tarnyba, kuri rūpinasi regioniniais parkais.
Stambiausia ir daugiausiai aplinkosaugos veiklų vykdanti įstaiga – Aplinkos apsaugos departamentas. Ši įstaiga prieš du metus buvo pertvarkyta. Buvę 8 regionų aplinkos apsaugos departamentai tapo viena įstaiga, jungiančia net 73 padalinius Lietuvoje.
Aplinkos apsaugos departamento vadovas Vaidas Laukys sako, kad pastaraisiais metais galbūt buvo daugiau dėmesio skiriama gyvosios gamtos kontrolei, gal dėl to nukentėjo kitos aplinkos apsaugos priežiūros ir kontrolės sritys.
„Tai, ką turime šiai dienai – istorija Klaipėdoje ir Alytuje, yra galimai nusikalstamos veikos. Nėra atskirais atvejais pareigūnui paprasta nustatyti tuos dalykus. Galbūt tyrimas paaiškins daugiau aplinkybių, kai jau bus išvados, bet šiai dienai kvestionuoti, kad pareigūnas kažko neatliko, aš negalėčiau taip pasakyti. Kad yra klausimų ir tobulintinų dalykų – tai taip.
Atėjęs pareigūnas žiūri ir tikrina tas veikas, kurios yra aprašytos leidimuose, kurios reglamentuotos. Bet jeigu tai yra kažkas paslėpto, nuslėpto. Čia kaip mokesčiai, eina tikrina ir nustato tam tikru atveju. Lygiai tas pats policijoje, dar kitose srityse.
Gauna tokių pačių pranešimų kaip ir mes, apie savo sričių bėdas. Jei tiria, aiškinasi – vėlgi kaip policijai ne viską pavyksta išsiaiškinti, taip ir mums ne viską pavyksta išsiaiškinti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė V.Laukys.
„Šiuo metu įstatymas veikia taip, kad inspektorius nieko negali padaryti, negali stabdyti įmonės veiklos, kadangi įrodyti kažkokią konkrečią žalą yra praktiškai neįmanoma. Vėliau pačiam reikėtų įrodinėti, kad dėl įmonės veiklos krito gyvūnai, atsirado didelė žala biolaukui.
Tai praktiškai aplinkosaugininkas bijo priimti sprendimus kadangi poįstatyminiuose teisės aktuose numatyta ir jo asmeninė atsakomybė. Aplinkosaugininkas, ko gero, mieliau renkasi nematyti pažeidimų negu kad juos fiksuoti ir priimti atitinkamus sprendimus“, – sakė Seimo narė Aistė Gedvilienė.
„Su tarša dar blogiau yra. Visi žinojo Aplinkos apsaugos agentūroje, kas dirbo su šiukšlėm, į kurį stalčių reikėjo dėti pinigus, kad vyktų tai, kas turi vykti. Matyt, tai yra kažkam naudinga ir aplinkosaugos nebuvimas tai yra tiesioginis pelnas verslo įmonėms, kurios iš to darosi euriukus“, – sakė organizacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Sausio viduryje Aplinkos apsaugos departamento direktorius V.Laukys sulaukė prezidento ir aplinkos ministro kritikos dėl įvykusio „Grigeo“ skandalo. Aplinkos ministras dar reikalavo iki kovo 1 d. imtis kokių nors veiksmų, kurie įrodytų, jog galima pasitikėti Aplinkos apsaugos departamentu.
V.Laukys atsakė, kad aplinkosaugos sistema Lietuvoje veikia. Tik reikia pagerinti teisinę bazę ir sutvarkyti darbuotojų algas. Pasak jo, praėjusių metų pradžioje departamentas turėjo minusinį darbo užmokesčio fondą.
„Vilniuje visada kyla klausimas, kokia čia yra padėtis. Tai Vilniuje apskritai darbuotojų labai didelė kaita, padirba 2-3 metus ir dažnai būna, kad pareigūnas išeina – čia vidutiniškai. Turime paskelbę daug konkursų į šitas pozicijas, į Vilniaus regiono laisvas pozicijas. Nemažai ateina kandidatų. Nemažai nepraeina, kai kada neįvykdo minimalių reikalavimų“, – sakė V.Laukys.
Pasak V.Laukio, Aplinkos apsaugos departamento žemiausios grandies specialistai į rankas gauna 500 eurų. Galimi priedai už darbo stažą, naktinius ir savaitgalio budėjimus prie šios sumos prideda apie 150 eurų. Vyriausieji specialistai gauna 700 eurų, su priedais suma gali didėti iki 850 eurų.
„Nacionaliniu susitarimas pakėlė žemesnės grandies pareigūnams nuo 5,3 koeficiento iki 6,3 koeficiento. Vadinasi, atlyginimai, jeigu tai būtų naujai į darbą priimtas pareigūnas, šiai dienai būtų kokie 650 eurų „į rankas“, – sakė V.Laukys.
„Kada yra atsakingi asmenys iš institucijų, tai su jais yra labai lengva susitarti dėl to, kad valstybė jiems nemoka. Atvedė per politikus, kurie vykdo tokią politiką. Vis yra karpomi biudžetai, jie niekam nereikalingi.
Vilniuje aplinkosaugininkas gauna 600 eurų atlyginimą. Matyt, jis negali nei vaikų išleisti į mokyklą, nei žmonos į grožio saloną. Jeigu apskritai yra dar tokia, kuri nori su juo gyventi. Akivaizdu, kad jis yra atradęs kitą šeimininką, kas moka jam ir tas šeimininkas užsako muziką“, – sakė K.Klimavičius.
„Visa sistema ir visa filosofija aplinkosaugos Lietuvoje iki šiol veikė ne kaip apsaugoti gamtą ir vykdyti tiesiogiai tas funkcijas, kurios joms yra pavestos įstatymu, ministro įvairiausiai įsakymais ir panašiai, bet kaip ginti savo nusikalstamą neveiklumą kaip institucijų.
Kaip ginti tuos juridinius vienetus, tuos aplinkos teršėjus, kuriuos mes matom viešoj erdvėj labai plačiai ir garsiai nuskambėjusius. Mane labiausiai toks vidinis pyktis apima, kai išgirsti argumentaciją, kad mes čia įstatymų neturėjom, įgaliojimų neturėjo.
Taip, sutinku – įstatymas buvo bedantis, bet dabar lengva tuo prisidengti po visų šitų istorijų. Bet jeigu tu nenori nieko daryti, tai koks įstatymas bebūtų, vis tiek niekas tavęs neprivers nieko daryti“, – teigė Seimo narys Andrius Mazuronis.
Aplinkos apsaugos departamente gali dirbti 506 darbuotojai, tačiau 70 pareigybių neužimta. Inspektorių yra 150, dar 50 užsiima gyvosios gamtos priežiūra ir yra 29 įvairių padalinių viršininkai. Aplinkos ministerijos kancleris tvirtina, kad jau yra numatyta aplinkosaugininkų algoms skirti papildomai 3,7 mln. eurų. Šie pinigai nebus paskirstyti visiems vienodai, daugiausiai kils mažiausiai gaunančiųjų algos – jiems žadama pridėti apie 150 eurų.
„Tai yra budėjimai, budi pakaitomis. Kaip pasakyti, jis nėra vietoje, kai kurie inspektoriai iš namų budi. Gavę iškvietimą jie iš karto reaguoja ir yra nenutrūkstamas darbas, nes tarša, kaip matėme, ir naktimis vyksta, ir dienom, ir paryčiais.
O kalbant apie gyvąją gamtą, tai savaitgaliai pagrinde – ir medžioklės, ir žvejybos visi tie pažeidimai vykdomi. Galima sakyti, kad pagrindinis darbas ne tomis darbo valandomis, tas išėjimas į laukus, į gatves. O dienomis vykdomas labiau popierinis darbas“, – sakė Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.
Pasak aplinkos ministerijos kanclerio, šiuo metu aplinkos apsaugos sistemoje dirba 1960 žmonių, o galėtų dirbti 2486. Vadinasi, yra apie 500 laisvų darbo vietų. Dėl to sistemoje pavyksta išlaikyti aukštesnes algas. Priėmus į laisvas vietas specialistus, jau dirbančiųjų sistemoje algos gerokai mažėtų.
Kitame padalinyje – Aplinkos apsaugos agentūroje – dirba apie 300 darbuotojų. Čia per metus atliekama 77 tūkst. tyrimų. Būtent Aplinkos apsaugos agentūra praėjusį trečiadienį pranešė, kad Kuršių marių vanduo nėra toksiškas gyviesiems organizmams. Agentūros atstovė sako, kad įstaigai neužtenka darbuotojų.
„Tų užduočių daugėja. Mes kai suplanuojam tiek lėšas, tiek darbo apimtis kaip ir pastoviam darbui, o tie visi papildomi incidentai, skundai, sutrikdo mūsų ritmą ir dažnai darbuotojams tenka dirbti tuo padidintu režimu. Be abejo, norint operatyviau ir greičiau dirbti, reikėtų tuos pajėgumus didinti“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento vyriausioji patarėja Aldona Margerienė.
„Man atrodo, kad tikrai trūksta inspektorių. Šioje vietoj pasakyčiau taip, kad dabartinė valdžia nieko nepadarė, kad ateitų naujų žmonių. Kiek man yra žinoma, ministras nėra suformulavęs uždavinių Aplinkos apsaugos departamento direktoriui, nėra numatyta tikslų, nėra patvirtintos strategijos. Ministras formuoja politiką, departamentas vykdo jam pavestus uždavinius.
Tai man klausimas, kur buvo ministras, nes jis viename ar kitame poste buvo vedantysis aplinkos apsaugos srityje per pastaruosius 3,5 metų ir kur yra jo atsakomybė“, – sakė A.Gedvilienė.
Seimo narys Simonas Gentvilas šiuo metu kovoja už šventinėje medžioklėje nušautą stumbrę. Jis siekia šerno nuo stumbro negalėjusiam atskirti medžiotojui, priteisti didesnę baudą. Tas medžiotojas – tai narystę valstiečių partijoje laikinai sustabdęs, Utenos politikas Jonas Slapšinskas. S.Gentvilo manymu, provincijos miestuose gamtos inspektoriai nuleidžia rankas jei pažeidimus vykdo vietiniai ar aukštesnio rango valdžios atstovai.
„Rotacija ir toks standartas, kad kaimynas neprižiūrėtų kaimyno yra būtinas, kai tiriami pažeidimai“, – sakė S.Gentvilas.
„Gyvoji gamta visiškai nesaugoma. Nebent entuziastų ir tų pačių aplinkosaugininkų dėka, kurie yra entuziastai. O visa kita yra nulio vertas reikalas, ypatingai žinant tokius atvejus, kai Kuršių mariose visi verslininkai gaudo lašišas, bet kažkaip Šilutės ir Klaipėdos aplinkosaugininkai, kurie turi kontroliuoti tai, to nemato, nors tai yra gaudoma tonomis, dešimtimis tonų“, – sakė K.Klimavičius.
K.Klimavičiaus manymu, Lietuvos aplinkosauga labai ilgai stovėjo ant bedugnės krašto, o atėjusi valdančioji dauguma ją į tą bedugnę ryžtingai nustūmė. Jis aštriai kritikuoja aplinkosaugos sistemą.
„Labai gerai matyti, kas vyksta Utenoje. Kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas įsisavino 2 mln. eurų į automobilius, į kažkokią tai techniką. Tos technikos nėra niekas gavę. Kodėl aplinkosaugos vadai važinėja į reidus savaitgaliais, kada yra dvigubas užmokestis? Kodėl ne paprasti inspektoriai, o pagrinde vadai? Vadukai ar tie, kurie jiems pataikauja. Tai yra grynai korupcinis mechanizmas ir geriausi žmonės iš ten bėga“, – sakė K.Klimavičius.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, jog tai, kad Aplinkos apsaugos departamentuose trūksta apie 10 etatų, yra iškalbingas faktas.
„Papildomai jiems nuolat perkeliamos funkcijos iš kitų organizacijų, institucijų. Pavyzdžiui, iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Dabar kalbama iš Valstybinės miškų tarnybos atiduoti kontrolės funkcijas. Tai mes turime sistemą, kurioje trūksta darbuotojų, gauna papildomas funkcijas, vadinasi, finansavimas yra neadekvatus. Demotyvacija didelė. Tai yra iš principo sunkiai veikianti sistema ir tai yra, ko gero, net ne tos sistemos kaltė, o kaip apskritai valstybė žiūri į aplinkosaugą“.
Seimas ketvirtadienį priėmė penkių įstatymų pataisas, kurios griežtins aplinkos taršos kontrolę ir pavedė Valstybės kontrolei iki gegužės atlikti aplinkosaugos auditą.
