„Tarybiniais laikais dažnas namų ūkis naudodavosi srutovežio paslaugomis. Tai tokia mašina su cisterna (dažniausiai – mėlynas „gazikas“), kuri atvyksta į vietą ir ištraukia iš duobės ar kitokios talpos visokio turinio nuotekas.
Laikai pasikeitė ir daugelis namų ūkių yra pasijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų arba turi įsirengę kokius nors šiuolaikiškus traidenius.
Tačiau ir šiandien dar yra kas naudojasi šia nuotekų išvežimo paslauga. Ir ne tik namų ūkiai, bet ir gamybinės įmonės.
Veiksmas vyksta taip: įmonė X, prikaupusi nuotekų, išsikviečia įmonę Y, turinčią srutovežį ir sutartį su „Vilniaus vandenimis“. Ištrauktos nuotekos atvežamos ir išleidžiamos į viena iš trijų Vilniuje tam skirtų šulinių.
Tokių išpylimų per vieną parą gali būti daugiau nei šimtas. Procesas automatizuotas, t.y. fiksuojamas išpylimo faktas, tačiau nuotekų tyrimai yra imami tik pasirinktinai ir žymiai retesniu intervalu.
Pagal tarp „Vilniaus vandenų“ ir tokų vežėjų sudarytas sutartis, išleidžiamuose nuotekose negali būti draudžiamų teršalų, o tuo labiau atliekų. Kitaip tariant, atvežėjai/išleidėjai yra atsakingi už tai, kad jų cisternose esančios nuotekos nebūtų užterštos neleistinais dalykais. Bet.
Beieškodami visų galimų teršėjų plastiku Vilniaus nuotekų tinkluose, Vilniaus vandenys pradėjo tikrinti visus tokius nuotekų išleidimus.
Iš štai – prieš kelias dienas prie vieno iš šulinių užfiksuota UAB „Vidurys“ priklausantis automobilis, kuris išpylė nuotekas su galimai smulkiomis plastiko dalelėmis (užplombuotas mėginys matosi nuotraukoje). Vežėjas nurodė, kad šitas srutas atvežė iš UAB „EKO Perdirbimas“.
Mėginys atiduotas į laboratoriją, automobilio duomenys užfiksuoti. Viskas keliaus ir į prokuratūrą. Dar vienas atvejis, kuris rodo sistemines spragas.
Kas dabar jau akivaizdu – šioje srityje nėra vietos tikėjimu sąmoningumu ar sąžiningumu. Vilniaus vandenys, priimdami nuotekas iš srutovežių, turi visiškai kontroliuoti, ką gauna. Kiekvieną išpylimą, o to iki šiol nebuvo“, – feisbuke rašė Vilniaus vicemeras V. Benkunskas.
Plastiku nuklotos Neries pakrantės
Sausio viduryje į Nerį iš „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių paplūdo nuotekos su itin dideliu kiekiu smulkinto plastiko. Tačiau kol kas nėra nei nustatytas kaltininkas, nei apskaičiuota padaryta žala gamtai.
Tačiau viena aišku – smulkintą plastiką į valymo įrenginius paleidusi įmonė vieną didžiausių Lietuvos upių užteršė taip, kad plastiko dalelės krantus nuklojo net ir už 20, 40 ar net daugiau nei 100 kilometrų, t.y. jau netoli Kauno.
Portalo lrytas.lt komanda nuvyko į Neries regioniniame parke esančias lankytinas vietas patikrinti, kaip plastiko atliekomis yra užteršta aplinka. Viena iš vietų – itin sraunaus Saidės upelio žiotys.
Vos priėjus prie Neries ir Saidės santakos, matyti suplakti nešmenys vandens paviršiuje. Tarp įvairiausių šapalėlių ir kitų organinių dalelių plūduriavo nesuskaičiuojama galybė raudonų, mėlynių, žalių, baltų, skaidrių ir kitokio atspalvio plastiko dalelių. Jų dydis – vos keli milimetrai.
Toks vaizdas mus pasitiko nuvykus apie 25 km nuo Vilniaus. Pavažiavus kiek toliau, apie 40 km nuo Vilniaus, ties Papiškių kaimu į Nerį įtekančiu Bražuolės upeliu, vaizdas – toks pat. Bražuolės ir Neries santakoje pakrantės taip pat nusėtos spalvoto plastiko dalelėmis.
Plastiko dalelės – net už 110 km
Aplinkosauginė organizacija „Lašišos dienoraštis“ pranešė, kad smulkinto plastiko sankaupų aptiko net ir 110 km žemiau „Vilniaus vandenų“ nuotekų išleistuvo.
„Galite patys įsivaizduoti kokie kiekiai plastiko buvo leidžiami pro „Vilniaus vandenų“ valymo įrengimus, kurių jie „nepastebėjo“, jei net už 110 kilometrų vaizdas nesikeičia ir visur matomas vien plastikas. Lieka vienas klausimas: kaip ir kada bus atlyginta žala gamtai?“, – teigė „Lašišos dienoraštis“, pasidaliję vaizdo siužetu apie aptiktą plastiką Neryje.
Portalas lrytas.lt praėjusį penktadienį kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, kad būtų paaiškinta, kokia yra padaryta žala gamtai ir kokie tyrimai yra atliekami. Jei tyrimai jau atlikti, – kokie yra rezultatai. Taip pat pasiteiravome patikslinti, ar yra pareikšti įtarimai kaltininkui, kaip bus valoma plastiku užteršta Neris bei kiti su Neries upe susiję vandens telkiniai. Tačiau kol kas jokių atsakymų dar nėra pateikta.
Prokuratūra pradėjo tyrimą
Sausio pabaigoje prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Neries taršos plastiku sostinėje. „Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Vilniaus savivaldybės kreipimąsi dėl teršalų Neryje“, – BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Pasak jos, tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 270-ojo straipsnio antrąją dalį dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo, kai orui, žemei, vandeniui, taip pat gyvūnams ar augalams buvo padaryta didelė žala. Už tai gali būti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Prokurorų vadovaujamą tyrimą atlieka Vilniaus apskrities policija.
Pasak R. Stundienės, savivaldybės perduotą informaciją taip pat dar aiškinasi Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorai.
Aplinkos apsaugos agentūra nustatė, jog iš „Vilniaus vandenų“ į Nerį išleidžiamose valytose nuotekose yra plastiko dalelių ir tai kelia pavojų aplinkai, vandens gyvūnams. Taip pat nustatyta didesnė nei leistina tarša azotu ir fosforu.
