Mokslininkai įsitikinę: tai lėmė globalus atšilimas, kurio neįmanoma paaiškinti jokias natūraliais kaitos ciklais. Pagrindinė priežastis – žmogaus ūkinė veikla.
Per kiek daugiau nei šimtmetį pasaulinis klimatas atšilo maždaug 1,5 laipsnio, o natūraliai kaitai reikia dešimčių tūkstančių metų, kad oro temperatūra taip smarkiai pakistų.
Vis dėlto visame pasaulyje dar yra abejojančiųjų, kad klimatas šyla dėl žmogaus veiklos. Garsiausias balsas – JAV prezidento D.Trumpo, išvedusio savo šalį iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, kuriuo numatyta mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Turtingiausias pasaulio žmogus skirs 10 mlrd. dolerių kovai su klimato kaita
Skeptikus įkvepia, kad ir tarp mokslininkų yra manančių, jog ne šiltnamio efektas, o kitos priežastys lemia atšilimą. Tiesa, mokslo pasaulyje tokių asmenų labai nedaug – net 98 proc. klimatą tyrinėjančių mokslininkų yra įsitikinę, kad oras šyla dėl žmogaus ūkinės veiklos.
Lietuviams dar neseniai nelabai rūpėjo šiltnamio efektą sukeliančios dujos – bent jau tarp svarbiausių problemų klimato atšilimas nebūdavo įvardijamas. Kylančios kainos, mažos algos, socialinė atskirtis, korupcija aiškiai stelbė visuomenės susirūpinimą klimatu.
Ko gero, labiau susirūpinti aplinkosauga lietuvius paskatino pastarojo meto taršos skandalai – gaisras Alytaus padangų gamykloje, į Kuršių marias nežinia kiek laiko bendrovės „Grigeo“ leisti nevalyti teršalai, vienas po kito išlindę kiti gamtos teršimo atvejai, nors tokios lokalios ekologinės bėdos pasaulinei klimato kaitai ir neturi įtakos.
Negalima sakyti, kad iki šiol lietuviai abejingai žvelgė į Lietuvos vandenų, miškų ir laukų teršimą, oro užterštumą, bet daugeliui žmonių neatrodė, kad pasaulinė klimato kaita jiems kelia tiesioginę grėsmę.
Lietuvos pakrančių, kaip kai kurias atogrąžų salas, neturėtų užlieti tirpstančių ledynų vandenys, pasaulyje dažnėjantys taifūnai ir uraganai nesiaubia šalies miestų, stiprėjantys gaisrai neišdegina mūsų miškų.
Bet ir į lietuvių sąmonę prasiskverbė nerimas dėl pasaulinių klimato grėsmių, tiesa, dar ne tokiu mastu kaip Vakarų Europoje ir Skandinavijos valstybėse, tačiau labiau nei būdinga skurdesnių žemynų gyventojams, nors pastariesiems šylantys orai skaudžiai smogia jau šiandien.
Tai rodo naujausias „Vilmorus“ visuomenės nuomonės tyrimas.
Net trys ketvirtadaliai šalies gyventojų mano, kad klimato kaita kelia grėsmę ne kada nors tolimoje ateityje, o jau jų kartos žmonėms. Tiek pat pritaria teiginiui, kad visuotinį atšilimą skatina žmonijos ūkinė veikla.
Beje, kone 63 proc. lietuvių sako esantys pasirengę keisti gyvenimo būdą, jei tai padės mažinti klimato kaitą. Žinoma, žodžiai dar nebūtinai reiškia ir veiksmus, ypač jei tai kerta per kišenę, tarkime, atsisakant taršių automobilių. Bet lietuvių aplinkosauginis sąmoningumas aiškiai tvirtėja.
Pirmiausia žmonės ėmė geriau suvokti, kad kas nutinka pasauliui, net ir atokiausiuose kraštuose, anksčiau ar vėliau gali atsiliepti ir Lietuvai.
Juk, pavyzdžiui, jei po vandeniu panirs ištisos salos ir bus apsemti vandenynų pakrantėse esantys miestai, nėra abejonių, kad migrantų minios iš šių žemių plūstelės į Europą, dalis jų – ir į mūsų šalį. Milžiniški finansiniai nuostoliai neišvengiamai smogtų viso pasaulio ekonomikai.
Pasaulis jau kenčia nuo dažnėjančių ekstremalių reiškinių. Globalaus atšilimo atgarsiai atsirita ir iki Lietuvos. Antai gamtininkai stebi, kad po šiltų žiemų daugėja sėkmingai peržiemojusių erkių, kitų parazitų. Tai didina jų platinamų ligų užkrato riziką žmonėms, kenkia žemės ūkiui.
Medikai perspėja, kad vasaromis dažnėjančios karščio bangos blogina pirmiausia vyresnių žmonių sveikatą – ypač pavojingų pasekmių gali kilti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims.
Be to, jau kalbama, kad į Lietuvą gali sugrįžti seniai pamiršta maliarija, nes šiltėjantis klimatas sukuria sąlygas atklysti čia invaziniams vabzdžiams iš kraštų, kur ši ir kitos Europoje išnykusios ligos dar yra kasdienybė.
Gresia ir daugiau nemalonių reiškinių: dėl karščio bangų didėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, daugėja miškų gaisrų. Lietuva bent turi pakankamai gėlo vandens išteklių, o daug kur kitur pasaulyje klimato atšilimas didins ir jo stygių.
Suprantama, šios negandos Lietuvos neužgrius staiga, tai neįvyks nei per metus, nei per penkmetį, todėl dar yra laiko joms pasirengti ir atremti. Tačiau mūsų šaliai, kaip ir visam pasauliui, teks daug investuoti mažinant oro taršą, prisitaikant prie klimato kaitos iššūkių.
ES, išskyrus Lenkiją, įsipareigojo iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. Europos Komisija numato šiam tikslui skirti 100 mlrd. eurų, bet manoma, kad net ši milžiniška pinigų suma – tik maža būtinų išlaidų dalis. Lietuvos prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad vien mūsų šaliai iki 2030-ųjų reikėtų net 14 mlrd. eurų investicijų.
Susiję straipsniai
Aišku, valstybių interesai – skirtingi, vadinasi, pasaulio laukia smarkios kovos tiek dėl aplinkosaugai skiriamų investicijų, tiek dėl taršos mažinimo kelių.
Žmonėms taip pat neišvengiamai teks keisti gyvenimo būdą, priprasti prie saikingesnio, mažiau taršaus vartojimo, prisitaikyti prie karštesnio klimato.