Virš Lietuvos fiksuoja beprecedenčius pokyčius: tokio švaraus oro nebuvo nuo 2003 metų

Anot specialistų, tokio žemo užterštumo lygio nėra buvę 17 metų – nuo oro kokybės monitoringo tinklo veiklos pradžios 2003 metais.

„Oro užterštumas šiuo metų laiku yra stebėtinai mažas, ypač esant tokioms meteorologinėms sąlygoms, kai kritulių nebuvo daug, buvo sausa ir visi paviršiai išdžiuvę.

Įprastai stebėtume kietųjų dalelių KD10 koncentracijos padidėjimą ir normų viršijimus didžiuosiuose miestuose prie didesnio intensyvumo gatvių, esant įprastiems transporto srautams. Tokią situaciją stebime nuo pirmadienio“, – penktadienį portalui lrytas.lt sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Anot jos, transporto srautų sumažėjimas yra pagrindinė užterštumo sumažėjimo priežastis. Be to, sumažėjo ne tik kietųjų dalelių koncentracija ore, bet ir azoto dioksido – transporto teršalo – koncentracija. Oro užterštumo rodiklius tiesiogiai galite stebėti čia: oro užterštumas.

„Oro užterštumo rodiklių palyginti su praėjusia savaite negalima, nes meteorologinės sąlygos buvo skirtingos – buvo nemažai lietaus. Bet, lyginant su daugiamečiais stebėjimais, kovo mėnuo yra padidėjusios taršos pradžia. Tokiu metu stebėdavome pakeltus oro užterštumo rodiklius, o šią savaitę ir net ir esant nepalankioms sąlygoms teršalams išsisklaidyti yra stebimas teršalų sumažėjimas“, – tikino V. Bimbaitė.

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės monitoringo tinklas veikia nuo 2003 metų. Anot Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos V. Bimbaitės, šiuo metų laiku tai yra beprecedentis įvykis esant tokioms meteorologinėms sąlygoms.

„Tokių atvejų, kai oro užterštumas visoje Lietuvoje yra žemas arba labai žemas, yra buvę, tačiau tai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Ši savaitė buvo itin sausa, t. y. oro sąlygos teršalų išsisklaidymui buvo nepalankios, tačiau transportas sumažėjo ir tarša pasiekė žemą lygį“, – teigė specialistė.

Prognozuojama, kad kita savaitė bus dar sausesnė ir saulėtesnė, tad transporto teršalams išsisklaidyti sąlygos bus dar labiau nepalankios nei šią savaitę. Kadangi karantinas dėl koronaviruso grėsmės galioja iki kovo 29 d., tikėtina, kad oro užterštumas taip pat išliks žemas arba labai žemas.

Oro užterštumo lygio indeksas (OUI) – tai aplinkos ore išmatuotų teršalų koncentracijų kokybinė išraiška, naudojama supaprastintam oro kokybės apibūdinimui.

Nustatant OUI, remiamasi teršalų, kuriems pagal ES ir Lietuvos teisės aktus yra nustatytos trumpo periodo ribinės vertės, koncentracijų lygiais. Šis indeksas pagrįstas kietųjų dalelių (KD10), azoto dioksido (NO2), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3) koncentracijų įvertinimu.

Įvertinus nustatyto periodo (1, 8 ar 24 valandų) koncentracijas pagal užterštumo lygio skalę nustatomas indeksas. Lentelėje pavaizduota OUI bei jį atitinkančių teršalų koncentracijų (μg/m3, CO – mg/m3) intervalų skalė.

Tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt.

Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnį neigiamą poveikį turėti sveikatai. Pačios smulkiausios dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus.

Į žmogaus organizmą kietosios dalelės patenka kvėpuojant. Kietųjų dalelių poveikis organizmui priklauso nuo jų frakcijos dydžio, fizikinių ir cheminių savybių bei koncentracijos. Stambesnės daleles sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus sveikatai jos nekelia.

KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) dalelės gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį.

Tuo tarpu mažesnės nei 2,5 mikronų aerodinaminio skersmens KD2,5 dalelės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją.

Azoto dioksidas yra rausvai rudos spalvos aštraus kvapo dujos. Azoto junginiai yra visų degimo procesų produktas, tačiau daugiausia į atmosferą jų patenka su transporto išmetamosiomis dujomis bei deginant kurą šildymo įrenginiuose.

Dažniausiai į aplinką patenka azoto oksido (NO) pavidalu, tačiau įprastomis atmosferos sąlygomis išskirtas NO savaime oksiduojasi iki NO2, kuris yra kenksmingas sveikatai. Padidinta azoto dioksido koncentracija aplinkos ore gali dirginti plaučius, sumažinti organizmo atsparumą kvėpavimo takų infekcinėms ligoms. Be to, azoto oksidai yra vieni iš svarbiausių rūgščių kritulių sudarymo komponentų, kenkiančių augmenijai.

Ozonas yra bespalvės aštroko kvapo dujos. Aukštesniuose atmosferos sluoksniuose esantis ozonas saugo Žemę nuo pražūtingo Saulės ultravioletinės spinduliuotės poveikio, tačiau priežeminiame ore esantis ozonas laikomas teršalu, nes didesnė jo koncentracija kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai.

Tai antrinis teršalas, kuris neišmetamas į atmosferą tiesiogiai gamybinių procesų metu, bet susidaro atmosferoje vykstant fotocheminėms reakcijoms, kuriose dalyvauja azoto oksidai ir lakieji organiniai junginiai bei kiti teršalai, taip vadinami ozono pirmtakai.

Vidutinėse platumose ozono koncentracijos sezoninėje eigoje stebimas padidėjimas pavasarį, bet didžiausias koncentracijos lygis būdingas vasaros metu. Dėl ozono susidarymo aplinkos ore ypatumų didžiausia šio teršalo koncentracija paprastai stebima priemiesčiuose karštomis ir saulėtomis dienomis.

Padidėjusi šio teršalo koncentracija aplinkos ore neigiamai veikia žmogaus sveikatą, gali pažeisti žemės ūkio kultūras. Ozonas dirgina kvėpavimo takus, gali paaštrinti plaučių ligas, sukelti astmos priepuolius.

Alergine astma sergantys žmonės esant padidėjusiai O3 koncentracijai tampa jautresni alergenams. Neigiamą poveikį gali pajusti net ir sveiki žmonės, ypač jei yra padažnėjęs jų kvėpavimas, pavyzdžiui, sportuojant, dirbant fizinį darbą. Didelė ozono koncentracija gali turėti žalingą poveikį augmenijai, sumažinti pasėlių derlingumą.

Sieros dioksidas į aplinkos orą patenka deginant kurą, kurio sudėtyje yra sieros. Pagrindiniai taršos sieros dioksidu šaltiniai yra energetikos objektai, pramonė, ypač naftos produktų perdirbimas, sieros rūgšties gamyba. Sieros dioksido poveikis aplinkai dažniausiai pasireiškia per jo oksidacijos produktus.

Patekęs į atmosferos orą sieros dioksidas oksiduojamas iki sieros trioksido, kuris aplinkoje esant vandens garų, virsta sulfitine arba sieros rūgštimi (H2SO4). Sieros rūgšties lašeliai ir kiti sulfatai gali būti pernešami dideliais atstumais ir yra pagrindiniai rūgščiųjų lietų komponentai, o taip pat kietųjų dalelių pirmtakai.

Rūgštieji lietūs tiesiogiai pažeidžia augalus, sukelia jų audinių nekrozes. Esant rūgščiai terpei, greitėja metalų korozija, mažėja įvairių audinių atsparumas, skatinamas statybinių medžiagų dūlėjimas.

Sieros dioksido poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore. Esant didelei koncentracijai pavojingas ir labai trumpalaikis poveikis. Sieros dioksidas sukelia refleksinį kosulį, bronchų suvaržymą, takų gleivinių paburkimą, tuo pačiu pasunkina ir padažnina kvėpavimą ir širdies ritmą, dirgina akių gleivinę.

Anglies monoksidas yra nuodingos bespalvės, bekvapės dujos („smalkės“). Šie teršalai susidaro nepilnai sudegus organiniams junginiams. Pagrindiniai šaltiniai – automobilių išmetamosios dujos, sunkioji pramonė, šildymas. Esant padidėjusiai šio teršalo koncentracijai aplinkos ore, į plaučius patekęs anglies monoksidas per alveoles patenka į kraują.

Kraujyje CO jungiasi su hemoglobinu ir sudaro junginį, kuris trukdo kūno audinius bei organus aprūpinti deguonimi. Ypač jautrūs yra vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo organų ligomis.