Šiandien po vidurdienio klaipėdiečiai nuo Biržo tilto stebėjo, kaip Danės upe plūsta teršalai – pačiame uostamiesčio centre vandens srovė uosto akvatorijos link nešė mazuto lopus ir šiukšlės.
Teršalai plūsta į Kuršmares
Sekmadienį Danės krantinėmis vaikštinėję klaipėdiečiai pastebėjo upe lėtai slenkančius teršalus. Kiek laiko jie plūsta žiočių link prie Senosios keltų perkėlos, o paskui patenka į Kuršių marias, jie galėjo tik spėlioti.
Žmonės apie uostamiesčio centre pasirodžiusius nešvarumus pranešė Bendrojo pagalbos centro budėtojams, tačiau ir po valandos mazuto lopai, tumulai teslinko upe Šaurinio Rago link.
Priešgaisrinio gelbėjimo tarnybos apie incidentą tikriausiai dar neinformuotos – pontoninių užtvarų, kurios galėtų sulaikyti teršalus, Danės vagoje, šalia Biržos tilto, niekas nestato.
Įžūlūs teršėjai nesnaudžia
Nežinia iš kur atsiradę teršalai sruvena palei Karališkąją krantinę, kurioje prieš kelerius metus įkurdinta klaipėdiečio menininko Klaudijaus Pūdymo skulptūra – ant ažūrinio suoliuko įsitaisiusi bronzinė „Undinėlė“.
„Tokios būtybės gyvena tik tik švariuose vandenyse. Nemaniau, kad manajai „Undinėlei“ teks stebėti tokius kokčius vaizdus – teršalai į upę paleidžiami ne pirmą kartą“, – apgailestavo K.Pūdymas.
Per Kretingos ir Klaipėdos rajonus Kuršių marių link lėtai sruvenanti 57 kilometrų ilgio Danė vadinama viena labiausiai užterštų Lietuvos upių – kai kurių rūšių žuvų čia katastrofiškai sumažėjo arba jos jau išnykusios.
Kol karantino įkalinti žmonės sėdi namuose, įžūlūs aplinkos teršėjai nesnaudžia – patyliukais arba atvirai teršia vandens telkinius, parkus, priemiesčių miškus.
Upę nuodija statybininkai?
Neapsikentę miestiečiai nusprendė apsaugoti bent jau „Undinėlę“ ir nuo koronaviruso pandemijos, ir nuo teršalų – skulptūrai ant veido užmaukšlino medicininę kaukę.
Manoma, kad teršalai į upę patenka iš ten stovinčios poliakalės. Klaipėdos savivaldybė numačiusi kairiąją Danės krantinę rekonstruoti – statybų darbai jau prasidėjo.
Klaipėdos apskrities gelbėtojai gabūt tyčia delsia – teršalams patekus į marių akvatoriją, problemas teks spręsti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto apsaugos tarnybos.
Sovietmečio Danės pakrantėse išdygusios medienos pramonės įmonės miestą atskyrė nuo upės. Jas privatizavę verslininkai irgi nesirūpino atverti žmonėms kelių prie Danės, sulaukdavo aplinkosaugininkų pastabų dėl upės teršimo.
Kairiajame krante koncerno SBA įmonė „Klaipėdos baldai“ atrėžė siaurą pakrantės ruoželį – savivaldybei leido tiesti Tauralaukio link vingiuojantį pėsčiųjų ir dviratininkų taką.
Šnekos apie pamazgų turizmą
Nešvarios nuotekos iš pramonės įmonių teritorijų sovietmečiu kone atvirai buvo leidžiamos į upę. Tai darė ir pakrantėse išdygusių privačių namų savininkai. Ties Klaipėda sureguliuota Danės vaga kai kur primena Šanchajaus lūšnynus.
Klaipėdos politikai, savivaldybės tarnybos, verslininkai jau daug metų sesijose džiovina gerkles, laužo ietis viešojoje erdvėje – tik šneka apie jų regimas galimybes per senamiestį tekančią Danę paversti patrauklia vandens turizmo trasa.
Neaišku, kada šie žodžiai virs kūnu – upė virsta dvokiančia pamazgų duobe“, – apgailestauja K.Pūdymas ir kiti menininkai, kurių kūriniai puošia Danės krantines.
Paskutinįjį kartą teršalai upėje pastebėti kovo pradžioje. Tąkart iškviesti prie irklavimo sporto bazės Gluosnių skersgatvyje ugniagesiai buvo pastatę užtvaras.
