Lietuvių ir latvių mokslininkai rado būdą, kaip išvalyti Baltijos jūrą nuo plastiko ir kitų šiukšlių

Baltijos jūros taršos plastiko atliekomis problema vis opesnė. Siekdami efektyviau fiksuoti ir identifikuoti labiausiai užterštus plotus Lietuvos ir Latvijos mokslininkai į pagalbą pasitelkė dronus ir palydovus. Gauta informacija padės teikti siūlymus dėl taršos suvaldymo. Teršalų bangą mėgina stabdyti ir visuomenininkai.

 Baltijos jūrą mokslininkai žada padėti išvalyti nuo taršos.<br> Lrytas.lt archyvo asociatyvi nuotr.
 Baltijos jūrą mokslininkai žada padėti išvalyti nuo taršos.<br> Lrytas.lt archyvo asociatyvi nuotr.
 Baltijos jūrą mokslininkai žada padėti išvalyti nuo taršos.<br> Lrytas.lt archyvo asociatyvi nuotr.
 Baltijos jūrą mokslininkai žada padėti išvalyti nuo taršos.<br> Lrytas.lt archyvo asociatyvi nuotr.
Melnragės pakrantėje – šiukšlių ir plastiko sąnašos. <br> G.Pilaičio nuotr.
Melnragės pakrantėje – šiukšlių ir plastiko sąnašos. <br> G.Pilaičio nuotr.
Bangų išplauti dumbliai pūva ir skleidžia smarvę.<br> G.Pilaičio nuotr.
Bangų išplauti dumbliai pūva ir skleidžia smarvę.<br> G.Pilaičio nuotr.
Pakrantės primena šiukšlių sąvartyną.<br> G.Pilaičio nuotr.
Pakrantės primena šiukšlių sąvartyną.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Mokslininkai Baltijos krantus žvalgys dronais.<br> KU nuotr.
 Mokslininkai Baltijos krantus žvalgys dronais.<br> KU nuotr.
 Jūra sugrąžina civilizacijos dovanas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Jūra sugrąžina civilizacijos dovanas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Vandenynų tarša fiksuojama iš palydovų. <br> G.Pilaičio nuotr.
Vandenynų tarša fiksuojama iš palydovų. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Melnragės pakrantėje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Melnragės pakrantėje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Melnragės pakrantėje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Melnragės pakrantėje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šiukšlės nukloja paplūdimius.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šiukšlės nukloja paplūdimius.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Žalėsiai aptraukia ir Danės upę.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Žalėsiai aptraukia ir Danės upę.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Danės upė ties Biržos tiltu vidurvasarį.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Danės upė ties Biržos tiltu vidurvasarį.<br> G.Pilaičio nuotr.
Tokie vaizdai klaipėdiečių nežavi.<br> G.Pilaičio nuotr.
Tokie vaizdai klaipėdiečių nežavi.<br> G.Pilaičio nuotr.
Žvejai  iriasi per žydinčius vandenis. <br> G.Pilaičio nuotr.
Žvejai  iriasi per žydinčius vandenis. <br> G.Pilaičio nuotr.
Melsvadumbliais pražydusi upė.<br> G.Pilaičio nuotr.
Melsvadumbliais pražydusi upė.<br> G.Pilaičio nuotr.
Jachtos kelia bures užterštoje Baltijos jūroje.<br> G.Pilaičio nuotr.
Jachtos kelia bures užterštoje Baltijos jūroje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Baltija grąžina civilizacijos dovanas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Baltija grąžina civilizacijos dovanas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Buriuotojai - akcijos „Ne plastiko bangai“ iniciatoriai. <br> G.Pilaičio nuotr.
Buriuotojai - akcijos „Ne plastiko bangai“ iniciatoriai. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Plastiko šiukšlės stabdo „Volvo Ocean Races“ jachtas.<br> LBS nuotr.
 Plastiko šiukšlės stabdo „Volvo Ocean Races“ jachtas.<br> LBS nuotr.
 Žemės rutulį apskriejusi lietuvių jachta „Ambersail“. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Žemės rutulį apskriejusi lietuvių jachta „Ambersail“. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Buriuotojus jūrose stabdo ne tik vėjai, bet ir šiukšlės.<br>R.Danisevičiaus nuotr. 
 Buriuotojus jūrose stabdo ne tik vėjai, bet ir šiukšlės.<br>R.Danisevičiaus nuotr. 
Dumblių sąnašos paplūdimiuose. <br> G.Pilaičio nuotr.
Dumblių sąnašos paplūdimiuose. <br> G.Pilaičio nuotr.
Neringos meras D.Jasaitis – už pajūrį be plastiko.<br> S.Vaišvilaitės nuotr.
Neringos meras D.Jasaitis – už pajūrį be plastiko.<br> S.Vaišvilaitės nuotr.
 Baltijos pakrantėje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Baltijos pakrantėje.<br> G.Pilaičio nuotr.
Iniciatyva „Ne plastiko bangai“ pasiekė sostinę.<br> P.Paleckio nuotr.
Iniciatyva „Ne plastiko bangai“ pasiekė sostinę.<br> P.Paleckio nuotr.
 Talkininkai švarina paplūdimius.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Talkininkai švarina paplūdimius.<br> G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (27)

Lrytas.lt

Nov 28, 2020, 9:35 PM, atnaujinta Nov 29, 2020, 5:32 PM

Mokslininkai telkia pajėgas

Vasarą Lietuvos pajūryje apstu į krantą išmestų jūržolių, šiekštų, sankaupų dugno ar vandens žydėjimą sukeliančių dumblių, dažniausiai melsvabakterių – mikroskopinių organizmų, kurtais įžvelgiamų ir plika akimi.

Pūdama paplūdimiuose tokia masė vasarą skleidžia nemalonų kvapą, žmonėms poilsis prie jūros apkarsta nemalonu nardyti vandenyje. Pūvančių sankaupų vietose pastebima daugiau patogeninių mikroorganizmų.

Augalinės kilmės sankaupos vandenyje veikia tarsi magnetas - pritraukia kitas plūduriuojančias daleles, tarp jų ir plastiko šiukšles. Jas surinkus ir pašalinus iš paplūdimių, nauda būtų keleriopa. Bet kaip tai padaryti, kaip sukaupti duomenis apie jūrą teršiančias medžiagas, tarp kurių gali būti ir patogeninių organizmų?

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkai atsakymų į šiuos klausimus jau pradėjo ieškoti išvien su Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP), Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos vandens ekologijos institutas“ bei Aplinkos švietimo fondo Latvijoje (FEE Latvia) specialistais.

Partneriai sutelkė jėgas ir plėtoja projektą ESMIC (Plastiko taršos vertinimas, stebėsena ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones, ugdant visuomenės sąmoningumą).

Virš pakrančių skraidys dronai

KU Jūros tyrimų instituto mokslininkas daktaras Arūnas Balčiūnas šio projekto tikslus sieja su ketinimais surinkti kuo daugiau tikslių duomenų apie dumblių sankaupas jūroje ir sausumoje: „Imsime mėginius, dalį Baltijos priekrančių žvalgysime dronais, pasitelkę ir palydovus. Darbai įsibėgės vasarą, kai jūra žydi intensyviausiai“.

Panašios priemonės eutrofikacijai (augmenijos gausėjimas vandenyje) jau taikomos kitose Baltijos šalyse, taikomos Vokietijoje ir Estijoje. Lietuvoje kol kas tik svarstoma, kaip jas pasitelkti švarinant mažesnius vandens telkinius. Dar reikės išsiaiškinti, ar jos bus veiksmingos kovojant su jūros tarša plastiko šiukšlėmis.

Bepiločiais orlaiviai vis dažniau naudojami stebint aplinką veikiančius procesus, pasižymi ekonomiškumu, sparčiai tobulėja, mokslininkams atveria daugiau galimybių rinkti ir sisteminti aktualią informaciją.

„Dronais bus fiksuojamos augalinės kilmės sankaupos ir tikėtinos taršos plastiko šiukšlėmis plotai - žvalgysime Lietuvos ir Latvijos priekrantes. Sukaupta informacija nebus vien tik mokslinių tyrimų objektas, su ja galės susipažinti ir plačioji visuomenė“, – aiškino A. Balčiūnas.

Dumblius stebi iš kosmoso

Pagrindinis projekto ESMIC tikslas – apsaugoti Baltiją ne tik nuo perteklinės organikos, kenksmingų dumblių, slopinti vandenų eutrofikaciją, bet ir gintis nuo plastiko šiukšlių. Kitaip tariant, siekiama mažinti žmogaus ir patogeninių organizmų, kurie jūroje su plastiku pernešami dideliais atstumais, sąlyčio riziką.

Mokslinių tyrimų duomenys, pasak A.Balčiūno, pasitarnaus rengiant ir siūlant veiksmingus kovos su plastiko tarša būdus nacionalinėms, savivaldos lygmens ir kitokioms organizacijoms.

Baltija vadinama viena labiausiai užterštų pasaulio jūrų. KU mokslininkai daugiau nei dešimtmetį stebi, vertina ir tyrinėja vandens žydėjimo procesus, pasitelkę palydovų duomenis, skelbia žinias apie jūros ekologinę būklę. 

„Kovojant su tarša neužteks vien tik reguliavimo mechanizmų – reikia šviesti visuomenę, nes žmonių įpročiai yra gajūs, nelengvai pakeičiami, o gamta skriaudų neatleidžia“, – kalbėjo KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Baltija apsivalyti nebegali

Klaipėdoje neseniai pristatyta paroda „Žmogaus pėdsakas smėlyje“ akivaizdžiai byloja apie bėdas, kurias gali prišaukti vos akimirką trunkantis veiksmas – kopose neatsargiai numesta nuorūka, ledų popierėlis arba dabar jau visiems privalomos vienkartinės veido apsaugo kaukės

Baltija nebegali apsivalyti savaime, būtinos kompleksinės gelbėjimo priemonės. Patikimiausias plastiko atliekų mažinimo būdas – daugiau jų perdirbti, pakartotinai naudoti, plėtoti gamybą iš biodegraduojančių medžiagų.

„Pastebime ir pozityvių reiškinių – pokyčius aplinkosaugoje inicijuoja viešasis ir privatus sektorius, savivaldybės, gyvenviečių prie vandenų bendruomenės“, – permainomis džiaugiasi A.Balčiūnas.

Neringoje - permainų vėjai

Europos Sąjungos direktyva dėl vienkartinių plastiko gaminių, kuriuos galima pakeisti ekologiškais pakaitalais, uždraudimo įsigalios nuo 2021 metų. Tačiau gražiausiu Baltijos karūnos perlu vadinamoje Kuršių nerijoje, regis, vadovaujamasi liaudies išmintimi – duoną, o ne darbą taupyk rytojui.

Pernai Neringoje buvo pasirašytas memorandumas dėl vienkartinio plastiko gaminių vartojimo mažinimo, o šiemet nuspręsta jų išvis nenaudoti kurorte vykstančiuose renginiuose.

Pilietinės iniciatyvos „Ne plastiko bangai“ organizatoriai – Neringos savivaldybė, Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS) ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

„Idėja kilo bendraujant su jūrą gerbiančiais buriuotojais. Jie pasiūlė atsisakyti vienkartinio plastiko gaminių Kuršių marių regatoje. Plastiko nebenaudojame ir kituose kultūros ir sporto renginiuose. Kurorto gyventojus, svečius raginame prisidėti prie šiukšlių rinkimo pajūryje“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Neringoje subrandinto memorandumo „Ne plastiko bangai“ autoriai tikisi, kad jų iniciatyva sudomins ir kitas šalies savivaldybes, pasieks atokiausius Lietuvos kampelius.

Verčiau ekologiški pakaitalai

Kvietimą tausoti gamtą išgirdo Neringos verslininkai - daugelyje kavinių vasarą vietoj vienkartinių plastiko indų, įrankių, šiaudelių siūlomi popieriniai, mediniais ar kitokie ekologiški pakaitalai. Permatomus maišelius sveriamiems produktams keičia nemokami popieriniai.

Didžiulę žalą gamtai daro į aplinką patekę vienkartiniai plastiko maišeliai. Atrodytų, kas čia tokio – vienas toks maišelis nieko nepakeis, tačiau jie gaminami milijonais ir siūlomi prekybos centruose. Socialiai neatsakingi vartotojai vėliau vienaip ar kitaip prisideda prie plastiko šiukšlių sankaupų jūrose ir pakrantėse.

Kuršių marių regatoje paplito specialūs vienkartiniai perdirbami plastiko maišeliai sveriamiems produktams. Jiems pagaminti naudojami vandens dažai, prireikia mažiau energijos.

Neringiškiai naudojasi ir savais daugkartinio naudojimo maišeliais iš tekstilės, kitokių ekologiškų medžiagų.

Jachtas stabdo plastiko salos 

Kas 37 sekundės nauja plastiko šiukšlė – tokį vidurkį išvedė greitaeigių burlaivių regatoje aplink pasaulį „Volvo Ocean Races“ lenktyniavusi olandų komanda „Team Brunel“, kuriai atstovavo ir profesionalus buriuotojas lietuvis Rokas Milevičius.

Polietileno plėvėmis, plūduriuojančiomis plastiko dėžėmis ir buteliais nuklotas Indijos vandenyno pakrantės „Team Brunel“ įgulai praminė „plastiko sriubą“.

Panašius vaizdus ties Niujorku, Bostonu, Buenos Airėmis, kitais dideliais ir triukšmingais uostais regėjo visus pasaulio vandenynus raižiusių mūsų šalies jachtų („Lietuva“, „Ambersail“, „Laisvė“) įgulos. 

Prestižinėse okeaninių jachtų lenktynėse aplink Žemės rutulį apskrieję buriuotojai prisipažįsta, kad juos vis labiau šiurpina ne vien tik plūduriuojančių plastiko šiukšlynų poveikis pasaulio vandenynų ekosistemai.

Plastiko atliekos stabdo „Volvo Ocean Races“ burlaivius, kai jie artėja prie didžiausių pasaulio uostų akvatorijų.

Tūkstančius jūrmylių vandenynais nuplaukusias jachtas ties finišo linija neretai skiria vos kelios minutės, tad įguloms, kurios įsirėžia į plastiko šiukšlynus, aišku, apmaudu – praranda ir greitį, ir lyderių pozicijas.

Atsisako vienkartinių bokalų

Kuršių nerija, įrašyta į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą, tapo pirmąja Lietuvos vieta, kur konkrečiais darbais mažinama tarša plastiko šiukšlėmis, žmonės skatinami spręsti ekologines problemas.

Pilietinės iniciatyvos „Ne plastiko bangai“ organizatorių partneriais ir rėmėjais tapo akcinė bendrovė „Volfas Engelman“, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, ekologiškus maišelius gaminanti įmonė „BagFactory“.

„Maxima“ siekia visuose prekybos tinklo centruose ir parduotuvėse trečdaliu sumažinti plastiko maišelių vartojimą.

"Buriuotojų kova su plastiko šiukšlėmis – ne atsitiktinė. Daug metų stebėjome pasaulio buriuomenės aktyvumą šioje srityje. Kuršių marių regatos dalyviai tausoja gamtą, laikosi ekologiškų principų - atsakingai elgiamės ir jūroje ir uostuose, raginame tai daryti visus“, – pažymėjo LBS prezidentas Naglis Nasvytis. 

Sukruto ir prekybos tinklai

Per šventes ir kitus masinius renginius Neringoje aludariai žmonėms nebesiūlo vaišintis iš vienkartinių plastiko bokalų. Depozito sistema leidžia už minimalų mokestį gauti bokalą, kurį sugrąžinus pinigai sugrįžta atgal.

„Mums, kaip gėrimų, kurie dažnai vartojami iš vienkartinės taros, gamintojams, svarbu neatsilikti nuo gyvenimo – atrasti naujus sprendimus, keisti senus įpročius“, – kalbėjo „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas.

Paskaičiuota, kad Lietuvoje vien tiktai „Volfas Engelman“ gaminamiems gėrimams išpilstyti kasmet prireikia apie 1,5 mln. vienkartinio plastiko bokalų.

Lankytojai prekybos centruose  jau gali rinktis maišelius iš cukranendrių pluošto, kukurūzų, augalinio džiuto pluošto. Paskutinė „Maxima“ naujiena – popieriniai pirkinių maišeliai.


 

 

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: iš kur paimti pinigų gynybai?