Aplinkosaugos sistemoje veriasi vis daugiau žaizdų: paviešino, kas vyksta Aplinkos apsaugos departamente

Pastaruoju metu įsiplieskęs konfliktas tarp Aplinkos ministerijos ir jai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento apnuogina vis daugiau žaizdų aplinkosaugos sistemoje.

 Būtingės naftos terminale įvyko ekologinė nelaimė, po kurios ėmė ryškėti aplinkosaugos sistemos žaizdos.<br> lrytas.lt nuotr.
 Būtingės naftos terminale įvyko ekologinė nelaimė, po kurios ėmė ryškėti aplinkosaugos sistemos žaizdos.<br> lrytas.lt nuotr.
Simonas Gentvilas<br>V.Skaraičio nuotr.
Simonas Gentvilas<br>V.Skaraičio nuotr.
Abejonių kelianti Aplinkos apsaugos departamento direktorės O.Vėbrienės veikla pastaruoju metu atsidūrė naujojo aplinkos ministro S.Gentvilo taikiklyje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Abejonių kelianti Aplinkos apsaugos departamento direktorės O.Vėbrienės veikla pastaruoju metu atsidūrė naujojo aplinkos ministro S.Gentvilo taikiklyje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Būtingės naftos terminale įvyko ekologinė nelaimė.<br>AM nuotr.
Būtingės naftos terminale įvyko ekologinė nelaimė.<br>AM nuotr.
Būtingės naftos terminale įvyko ekologinė nelaimė.<br>P.Lileikio nuotr.
Būtingės naftos terminale įvyko ekologinė nelaimė.<br>P.Lileikio nuotr.
Būtingės naftos terminale įvyko ekologinė nelaimė.<br>P.Lileikio nuotr.
Būtingės naftos terminale įvyko ekologinė nelaimė.<br>P.Lileikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 8, 2021, 4:18 PM

Situacija ėmė aštrėti po to, kai praėjusių metų pabaigoje Baltijos jūroje esančiame Būtingės naftos terminale įvyko ekologinė nelamė, netrukus iš tarnybos išvytas aplinkosaugininkas Donatas Bagočius, kuris ministrui Simonui Gentvilui suteikė informacijos apie minėtą incidentą.

Aplinkosaugininkas buvo nušalintas nuo pareigų dėl galimai padaryto šiurkštaus nusižengimo – gauta tarnybine informacija apie jūroje išsiliejusius teršalus jis esą pasidalijo su trečiaisiais asmenimis. Pasirodo, tie tretieji asmenys – aplinkos ministras S.Gentvilas ir aplinkosaugininkui paskambinęs jo patarėjas Marijus Gailius.

Netrukus į tai sureagavo Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė, kuri penktadienį pasidalijo viešu laišku, kuriame kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus.

Jūsų ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiama Premjere, Aplinkos ministre, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke, gerbiami Aplinkos apsaugos komiteto nariai,

noriu Jus informuoti apie susidariusią kritinę padėtį aplinkos apsaugos sistemoje, patiriamą spaudimą ir sunkiai paaiškinamus politinius sprendimus.

Aplinkos apsaugos departamento vadovo pareigas einu pusę metų. Per šį laikotarpį nustačiau ir bandžiau šalinti esminius trūkumus, sutrukdžiusius laiku užkardyti milžiniškas ekologines nelaimes („Grigeo“, „Ekologistikos“ atvejai).

Aplinkos apsaugoje turime problemų – pareigūnai uždirba mažai, trūksta priemonių, įstaiga po reorganizacijos, žmonės įsiaudrinę, į IT sistemas neinvestuota dešimtmetį (mūsų kompiuteriai – 10 metų ir senesni), vis dar pildome žurnalus ranka, o medžiotojų registras (valdomas ministerijos) mums neprieinamas, neįteisintas, mūsų teisės aktų registras buvo tuščias – veikla vykdoma labiau iš įpratimo, o ne pagal aiškias instrukcijas.

Įstaigoje nebuvo vykdoma efektyvi vidaus kontrolė.

Mano iniciatyva atlikti vidiniai inspekcijų veiklos patikrinimai, per kuriuos paaiškėjo, kad sistema veikia chaotiškai: dokumentai nefiksuojami registruose, skundų tyrimai atliekami visiškai skirtingai, tyrimų bylos daug kam prieinamos. Taip pat matome, kad turime didelių korupcijos rizikų: sistemiškai netaikoma atsakomybė juridiniams asmenims, kai įstatymai to reikalauja; patys aplinkosaugininkai yra medžiotojų būrelių, kuriuos turi kontroliuoti, nariai; pastebime sąsajas tarp vietinių verslininkų ir aplinkos apsaugos pareigūnų.

Nedelsdami ėmėmės veiksmų: įkurta Imuniteto tarnyba, pradėjome taikyti inspektorių rotaciją – t. y. tikrinimus pareigūnai atlieka kituose rajonuose nei dirba įprastai. Tokį patį principą pritaikėme komisijų, sprendžiančių dėl medžioklės plotų, nariams.

Sistemiškai diegiame vidaus kontrolės sistemą, tvarkas. Tikrai ne visi žmonės yra patenkinti, tempas milžiniškas, ne viską spėjame tinkamai viduje iškomunikuoti, bet iš mūsų tikimasi rezultatų ir mes jų pasieksime.

Man pradėjus vadovauti, sąžiningi pareigūnai pasijuto stipriau – turime pirmą pranešimą apie bandymą paveikti pareigūną, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Didžiausias mano kritikas – žmogus, perkeltas į žemesnes pareigas už tai, kad nesugebėjo sutvarkyti sistemos.

Susirūpinimą kelia, kad „Grigeo“ taršos metinių išvakarėse naujasis aplinkos ministras susitinka su buvusiu įstaigos vadovu.

Po šio susitikimo ministras priėmė sprendimą naikinti įsakymą dėl 106 etatų skyrimo miškų apsaugai (funkciją perimame nuo liepos 1-osios). Gavome skambutį, kuriuo aiškiai pasakyta: arba sutinkame, kad miškų apsaugai užtenka 50 pareigūnų, arba gausiu vos 30. 30 žmonių visų Lietuvos miškų (2 mln. hektarų) ir saugomų teritorijų apsaugai. Miškuose, kur vyrauja plyni kirtimai. Ar čia viskas gerai?

Nerimą kelia iš ministro lūpų sklindanti žinia, kad mūsų tarnyba per didelė. Turime 526 etatus, kasmet atliekame apie 12 tūkst. ūkio subjektų patikrinimų, 3000 gyvosios gamtos reidų, gauname daugiau nei 20 tūkst. iškvietimų. Per penkerius metus pranešimų skaičius išaugo beveik dvigubai, o pareigūnų skaičius nekito. Šiomis pajėgomis netrukus imsime saugoti ir šiukšlinamus, kertamus miškus.

Mano atžvilgiu pradėti du tarnybiniai patikrinimai, o į sistemą pamažu grįžta telefoninė teisė. Ministerijos pareigūnai be skrupulų renka informaciją apie atliekamus tyrimus, kam ši informacija gali būti panaudota – galiu tik spėlioti.

Viešumoje pradėta kelti klausimus dėl mano komandos formavimo principų – keliu klausimą ir aš, kam yra nepatogu, kad mano komandoje dirba buvę STT ir policijos pareigūnai?

Pernai didžiausia mano parašu skirta bauda už Lietuvos gamtos žalojimą siekia 7,5 mln. Eur. Neketinu sudarinėti taikos sutarčių, principingai ginsiu aplinkosaugininkų pozicijas, ką daryti mane įpareigoja uniforma (kurių beveik neturime) ir įstatymas.

Viešumoje klausiama, kodėl toks didelis mano atlyginimas (2183 Eur neto), man paskirtas priedas. Mažinkite, jei atrodo per didelis. Atkreipiu dėmesį, kad dėl savo aktyvios profesinės veiklos jau sulaukiau įmonių teisinių ieškinių, o advokato valanda man asmeniškai kainuoja 160 Eur + PVM.

Įstatymai mums leidžia efektyvią aplinkosaugos kontrolę, tačiau daug kas priklauso nuo to, kaip ją vykdome. Tikriausiai nesuklysiu teigdama, kad politikai pokyčius aplinkos apsaugoje 2020 m. inicijavo todėl, kad jie buvo reikalingi, tiksliau – būtini. Juos reikia įgyvendinti. Ir reikia įgyvendinti per keletą mėnesių, o ne per porą metų, kuriuos turėjo ankstesnė departamento vadovybė.

Savo posto nesilaikau, tačiau neaiškių interesų grupių spaudimui nepaklusiu.

Sąžiningai tarnauju valstybei daugiau nei dešimt metų, tikiu, kad žmonių išrinkti šalies vadovai vadovaujasi aukščiausiais skaidrumo ir logikos standartais“, – atvirame laiške dėstė Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė.

Kaip pranešė BNS, kad Aplinkos apsaugos departamento veikla šiuo metu yra audituojama, taip pat vykdomi trys tarnybiniai patikrinimai – dėl nereagavimo į kai kuriuos „Vilniaus vandenų“ pažeidimus, AAD Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos vyriausiojo specialisto Donato Bagočiaus skundo dėl patiriamo spaudimo ir dėl į pareigas priimamų asmenų.

AAD vadovė Olga Vėbrienė penktadienį valstybės vadovams išplatintame laiške sakė nerimaujanti dėl S. Gentvilo pasisakymų, kad tarnyba esanti per didelė. „Turime 526 etatus, kasmet atliekame apie 12 tūkst. ūkio subjektų patikrinimų, 3 tūkst. gyvosios gamtos reidų, gauname daugiau nei 20 tūkst. iškvietimų“, – rašė O. Vėbrienė.

„Per penkerius metus pranešimų skaičius išaugo beveik dvigubai, o pareigūnų skaičius nekito. Šiomis pajėgomis netrukus imsime saugoti ir šiukšlinamus, kertamus miškus“, – pridūrė ji.

AAD patarėjų komanda išplėsta pernai balandį, kai priimtas patarėjas Jonas Malikėnas ir vyresnysis patarėjas Artūras Alekna. Anot tuometinės Aplinkos ministerijos vadovybės, jie pakviesti patarinėti teisiniais klausimais. Tuo metu gruodį į patarėjus pakviestas buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kancleris Karolis Vaitkevičius.

Departamentas nurodo, kad jis atsakingas už komunikacijos ir įvaizdžio strategijas, veiklos viešinimo planus, informaciją apie departamento veiklą žiniasklaidai.

O. Vėbrienė AAD nuolatine vadove tapo rugpjūtį, ji pakeitė Valdą Laukį, kurio vadovaujamas departamentas sulaukė kritikos po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ taršos Kuršių mariose.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.