Ekspertų išvados nesutampa
Neteisėta veikla įtariama „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančia Klaipėdos apygardos prokuratūrą, Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos departamentą ir Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama organizuoti ekspertų diskusiją, siekiant tiksliau nustatyti aplinkai padarytos žalos dydį, kai į įmonės „Klaipėdos vanduo“ kolektorių buvo leidžiamos nepilnai apvalytos nuotekos.
Tokioje diskusijoje, bendrovės vadovų supratimu, turėtų dalyvauti prokuratūros paskirti aplinkosaugos institucijų specialistai, taip pat ir „Grigeo Klaipėda“ nusamdytos tarptautinės bendrovės „TIG Environmental“ ekspertai, irgi pateikę savo išvadas dėl gamtai padarytos žalos.
„Būtinas ekspertinis konsultacinis procesas, siekiant objektyviai nustatyti žalos gamtai padarymo faktą ir dydį, nes iš viešų pasisakymų aiškėja, kad tyrėjams pateiktos kitokios išvadas. Bendrovei tapo žinoma, kad prokuratūra su savo specialistų tyrimo išvadomis iki šiol nėra supažindinusi institucijų, turinčių teisinę pareigą bendrovei patvirtinti aplinkos atkūrimo priemonių planą“, – rašoma „Grigeo Klaipėda“ pranešime.
Kviečia sėsti prie bendro stalo
„Grigeo Klaipėda“ praneša įžvelgusi prieštaravimų ikiteisminio tyrimo byloje pateiktose specialistų išvadose, o atsakingos institucijos, įpareigotos priimti sprendimą dėl aplinkos atkūrimo priemonių, suabejojo „TIG Environmental“ ekspertų išvadomis, jų naudotais tyrimo metodais, todėl „atsirado poreikis pašalinti prieštaravimus, suvienodinti poziciją dėl gamtai padarytos žalos fakto ir dydžio“.
Bendrovės atstovai taip pat nurodo, kad prieštaravimai susiję ne tik su ikiteisminiam tyrimui pateiktomis aplinkosaugos įstaigų išvadomis, bet ir su kitomis žalai nustatyti bei apskaičiuoti svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis – viešumoje girdimi svarstymai apie pačius įvairiausius galimos žalos gamtai dydžius.
„Bendrovė prisiima ir prisiims atsakomybę už savo veiklą. Esame gamybininkai, o ne aplinkosaugininkai, todėl laukiame nustatant žalos faktą ir dydį bei patvirtinant aplinkos atkūrimo priemonių planą. Ekspertai turi susėsti ir peržiūrėti tyrimo metodus, duomenis, išvadas, diskutuoti, susitarti, kad vėliau niekam nekiltų abejonių“, – tvirtina „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas.
Ne visiems rūpi ES direktyvos?
„Grigeo Klaipėda“ atstovai siūlymą, nelaukiant teisminio proceso pradžios organizuoti ekspertinę diskusiją, grindžia noru pašalinti galimus prieštaravimus byloje, palyginti tyrimų metodus, informacijos apimtį, primena, kad toks būdas teismų praktikoje yra taikomas.
„Šiuo atveju metodų palyginimas ypač reikšmingas, kadangi „TIG Environmental“ ekspertai rėmėsi Europos Sąjungos direktyva 2004/35/EB, kitais tarptautinės teisės aktais, kurių nuostatos privalomos ir Lietuvai. Jų taikytas žalos nustatymo metodas atitinka galiojantį teisinį reguliavimą, manome, kad jis turi būti taikomas ir šioje byloje“, – pažymėjo T. Eikinas.
Bendrovė pernai gruodžio 21-ąją organizavo nuotolinį susitikimą, su „TIG Environmental“ ekspertų išvadomis supažindino aplinkosaugos institucijas, Klaipėdos universiteto, Gamtos tyrimo centro atstovus. Šios išvados joms buvo išsiųstos.
Marių taršos mastas pribloškė
Klaipėdos apygardos prokuratūra, prieš metus gavusi patikimos informacijos, jog „Grigeo Klaipėda“ iš savo įrenginių į aplinką nelegaliai išleidžia tinkamai neišvalytas gamybos nuotekas, pasidomėjo, kas vyksta Dumpių (Klaipėdos r.) vandens valykloje naktį.
Mastai, kuriais, aplenkiant uostamiesčio biologinio valymo įrenginius, pasak tyrėjų, į Kuršių marias buvo leidžiamos kone visos gofruoto kartono žaliavą gaminančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ nuotekos, tąkart pribloškė net visko mačiusius teisėsaugininkus.
„Net negalėjome įsivaizduoti, kad visa tai galėjo vykti – įmonė tik imituodavo gamybos nuotekų valymo procesą“, – stebėjosi Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė.
„Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginiuose aptikus vamzdį, kuriuo, kaip teigia teisėsaugininkai, atsukinėjant sklendes, į marias slaptai buvo tekinamos neišvalytos nuotekos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Juridiniam asmeniui „Grigeo Klaipėdai“ ir 7 darbuotojams pareikšti įtarimai dėl aplinkos apsaugos, gamtos išteklių, statinių, kuriuose laikomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra pavojingų įrenginių, naudojimo, priežiūros taisyklių pažeidimo, vykdomos pavojingos veiklos.
Tarp įtariamųjų – ir vadovai
Aplinkos apsaugos departamento specialistai jau paskaičiavo dėl „Grigeo Klaipėda“ veiklos gamtai galimai padaryta žalą. Informacija perduota ikiteisminio tyrimo organizatoriams – Klaipėdos apygardos prokuratūrai.
Iškart po skandalo teisėsaugininkai įtarė, jog gamtai padaryta žala siekia nuo 1,3 iki 5 mln. eurų. Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prasitarė, jog ji gali siekti net ir 60 mln. eurų.
„Tyrimo apimtys didžiulės – ekspertų išvados, parodymai sugulė į 50 bylos tomų. Planavome jas perduoti teismui anksčiau, bet sutrukdė dėl pandemijos paskelbtas karantinas. Teko stabtelėti, tokiomis sąlygomis negalime atlikti kai kurių procesinių veiksmų“, – kalbėjo prokuratūros vadovė D. Pocienė.
Tąkart tarp įtariamųjų atsidūrė ir bendrovės „Grigeo“ vadovas bei pagrindinis bendraturtis Gintautas Pangonis, įmonės „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius T. Eikinas. Pastarajai įmonei įtarimai pareikšti kaip juridiniam asmeniui.
Žala skaičiuojama milijonais
„Galutinių sumų dabar neįvardinsime, bet kalbama tikrai ne apie vieną ar kelis milijonus eurų, o daugiau. Bauda juridiniam asmeniui gali siekti 5 mln., o žala gamtai – milijoną ir daugiau eurų“, – teigė D.Pocienė.
Žalos gamtai dydis yra pagrindinis būsimųjų teisminių ginčų, kuriems rengiasi ir teisėsauga, ir įtariamieji, objektas, tad prokurorai kol kas neatvirauja. Pasak jų, įtariamųjų ratas dar gali plėstis.
„Remdamiesi ekspertų išvadomis nurodysime galimą žalą gamtai, bet dėl jos dydžio galutinį žodį tars teismas“, – kalbėjo ikiteisminį tyrimą tiesiogiai kontroliuojanti prokurorė Gina Skersinskytė.
Žuvys taršalų net nepajuto?
Vykstant ikiteisminiams tyrimui aplinkosaugininkams ir prokuratūrai perduota dar viena ataskaita apie „Grigeo Klaipėda“ ir „Klaipėdos vandens“ nuotekų, susimaišančių prieš patenkant į Kuršių marias, sudėtį, jų poveikis aplinkai, biologinei įvairovei, vandens telkinio ir kraštovaizdžio ekologinei būklei.
„Grigeo Klaipėda“ užsakytą tyrimą dėl žalos tekinant į aplinką iki galo nevalytas nuotekas atlyginimo parengė tarptautinės bendrovės „TIG Environmental“ komanda, kuriai vadovavo italų mokslininkas, teismo ekspertizės vykdomasis direktorius Carlas Monti.
Užsienio ekspertų išvadomis, tiriamuoju laikotarpiu iš „Grigeo Klaipėda“ įrenginių aštuonerius metus leistų nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas esą turėjo būti ribotas. Pasak jų, žuvys bei zooplanktonas poveikio nepatyrė.
Diskusijos persikels į teismą
C. Monti komanda mano, kad „Grigeo Klaipėda“ nuotekose buvusio azoto ir fosforo poveikis Kuršių marioms buvo tikėtinai menkas arba visiškai nereikšmingas, teršalai po visą akvatoriją negalėjo išsisklaidyti.
„Net blogiausio hidrodinaminio modeliavimo atveju, kai 85 proc. biologiškai neišvalytų nuotekų galėjo patekti į aplinką, jos būtų pasklidusios tik išleistuvo zonoje“, – konstatavo „TIG Environmental“ ekspertai.
Kaip tokias „TIG Enviromental“ išvadas ir „Grigeo“grupės įmonių, kurios per metus uždirba apie 10 mln. eurų grynojo pelno, pastangas padėti ikiteisminio tyrimo proceso organizatoriams vertina patys prokurorai?
„Samdytų ekspertų duomenimis, gamta nenukentėjo, bet mes manome kitaip. Kaip yra iš tikrųjų, bus nuspręsta ne prie diskusijų stalo, o teisme, įvertinus visus argumentus. Visi kaltinamieji ten galės pasisakyti, teikti duomenis, prašymus, kviesti liudininkus įstatymų numatyta tvarka“, – tepasakė G.Skersinskytė.
Klaipėdos apygardos prokuratūros komentaras:
Gavome AB „Grigeo Klaipėda“ atstovo rašto, adresuoto Aplinkos apsaugos departamentui kopiją, kur prašoma organizuoti ekspertinę diskusiją su tyrimus atlikusiais specialistais ir bendrovės samdytos tarptautinės bendrovės „TIG Environmental“ ekspertais, siekiant pašalinti išvadų prieštaravimus.
„Grigeo Klaipėda“ prašo pritarti neteisminės mediacijos organizavimui, kad būtų galima abipusių derybų būdu suderinti pozicijas dėl aplinkai padarytos žalos fakto ir dydžio nustatymo, taip pat sudaryti galimybę žalą atlyginti, įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones, arba susitarti dėl taikos sutarties sudarymo.
Manytina, kad „Grigeo Klaipėda“, galimai norėdama save pateisinti, siekia diskutuoti dėl aplinkosaugos įstaigų specialistų atliktų išvadų bei žalos aplinkai, tačiau šios bylos medžiaga nėra vieša. Kol kas bendrovė su tyrimo išvadomis nėra supažindinta, todėl įmonės siūloma diskusija būtų neefektyvi.
Be to, ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas, o „Grigeo Klaipėda“ specialistų siūlomas viešųjų diskusijų metodas dėl žalos nustatymo, metodikų palyginimo nėra procesinis veiksmas arba priemonė, kuria šalinami galimi prieštaravimai.
Ikiteisminio tyrimo metu kompetentingi specialistai ištytė prokuratūros perduotus duomenis apie taršą savo kompetencijos ribose, pateikė išvadas, vadovaudamiesi teisės aktais paskaičiavo galimos žalos dydį. Netikėti jų išvadomis neturime jokio pagrindo.
„Grigeo Klaipėda“ atstovai gali gintis nuo pareikštų įtarimų visomis priemonėmis, taip pat teikti ir savo parinktų ekspertų išvadas. Tai jie ir padarė. Prijungtą prie ikiteisminio tyrimo užsienio ekspertų išvadą teismas įvertins su kita bylos medžiaga.
