Kaip skelbia ministerija, paskelbus viešąjį konkursą Lietuvos užtvankoms socialiniu, ekonominiu, ekologiniu požiūriu įvertinti, tikimasi, kad studija leis sureitinguoti užtvankas išsiaiškinant, kurių ardymas atkuriant upes leistų pasiekti geresnę ekologinę būklę, o kurios „sukuria finansinę ar socialinę vertę“.
Detaliau žadama analizuoti užtvankas, esančias lašišinėse ar potencialiai lašišinėse upėse, prie kurių yra įsikūrusios mažosios hidroelektrinės – siekiant įvertinti žuvims daromą žalą, ketinama peržiūrėti mokslinių tyrimų duomenis.
Numatoma konkurso vertė – 82,6 tūkst. eurų
Ekstremali situacija: sugriuvusi užtvanka miestą pavertė upe
„Projekto tikslas – suformuoti bendrą upes perskiriančių užtvankų vaizdą, išnagrinėti svarbiausius veiksnius ir priemones, kuriomis bus atkuriamas upių vientisumas ateityje“, – sakoma pranešime.
Gamtosaugininkai ir mokslininkai akcentuoja, jog upių tėkmę ir žuvų migraciją stabdančios užtvankos daro didelę žalą upių ekosistemoms. Tačiau kartu užtvankos gali būti naudingos vietinėms bendruomenėms ir visai visuomenei kaip kultūros paveldo vertybė, turizmo ar pramogų vieta. Todėl, pasak ministerijos, visapusiškai įvertinti šiam balansui reikalingas išsamesnis tyrimas.
Parengus studiją, informaciją iš skirtingų duomenų bazių planuojama susisteminti, papildyti techninėmis charakteristikomis, atnaujinti informaciją apie užtvankos ir tvenkinio savininkus, naudotojus.
Atsižvelgiant į ekspertų pateiktus vertinimus, užtvankas numatoma reitinguoti pagal daromos žalos ir socioekonominės vertės skales, taip siekiant surasti optimaliausius kelius upių vientisumo atkūrimo projektams vykdyti.
Užtvankų studijos projektas yra numatytas Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plane.
Susiję straipsniai
Lietuvoje skaičiuojama apie 1,5 tūkst. užtvankų – daugybė jų statytos dar sovietmečiu ir tapo bešeimininkėmis.