Klaipėdoje tokio galvosūkio jau daugelį metų neišsprendžia šiuos riedulius iš Kuršių marių dugno išgvelbę uostininkai, bejėgiškai skėsčioja rankomis aplinkosaugininkai. Net neaišku, kam tie akmenys priklauso.
Prie marių – akmenynas
Keltais į Smiltynę persikėlusiems klaipėdiečiams ir uostamiesčio svečiams jau daug metų akį rėžia Kuršių marių pakrantėje, šalia gausiai lankomo šalia Lietuvos jūrų muziejaus (LJM), suversti akmenys, senų gelžbetonio konstrukcijų nuolaužos.
Tai pats didžiausias Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNPP) esantis statybų atliekų sąvartynas, atsiradęs gilinant Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją. Iš marių dugno pakelti akmenys dabar kraunami kitoje vietoje, o senoji sąvarta palikta likimo valiai.
Gilinant uosto laivakelį ir krantines, žemkasės iš Kuršių marių dugno iškrapšto gana įspūdingo dydžio akmenų. Daugiausiai jų atrandama gilesniuose sluoksniuose, gremžiant morenos molį.
Geologai įžvelgia vertybę
Per daugelį metų iš protakos dugno pakelti didžiuliai įvairių formų rieduliai nuklojo Kopgalį - Kuršių nerijos pusiasalio smaigalį. Žingsniuodami pietinio molo link žmonės mato masyvių akmenų sąvartas. Didžiausių riedulių skersmuo siekia nuo 0,5 iki 2 metrų.
Anksčiau tokie akmenys naudoti tvirtinant slenkančius Kuršių marių krantus, paskui juos suversdavo lauke šalia senos krantinės, kaip kam patogiau. Kieno tai turtas, kas turėtų pašalinti sąvartyną iš Smiltynės arba jį prižiūrėti - dėl to jau daug metų verda ginčai.
Kopgalio akmenų sąvartas aprauda sentimentalūs geologai. Jiems tai ne bevertės atliekos, o kažkada nuo Skandinavijos iki rytinių Baltijos pakrančių slinkusių ledynų veiklos rezultatas - nuodėmė tokius gamtos paminklus ištampyti ir suskaldyti.
Didžiulė grėsmė laivams
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija pradėjo rekonstruoti bangolaužius, toliau gilins laivakelį pietinėje uosto dalyje iki 15 metrų. Nukasus dar metrą morenos, vėl gali būti atrasta nemažai įvairaus dydžio akmenų ir dar tiek pat kitokių navigacinių kliūčių.
Dėl laivų eismui trukdančių akmenų iškėlimo iš uosto dugno paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas. Nurodytas trisdešimties šalintinų riedulių skersmuo – nuo 40 centimetrų iki 3,5 metro. Vienas akmuo gali būti 6 metrų diametro.
Pašalinti kliuvinius po vandeniu nelengva – pirmiausiai akmenis apžiūri narai, paskui plaunamas gruntas. Kai kuriuos tenka gręžti, skaldyti. Didesnių akmenų iškėlimo išlaidos yra didesnės, viskas priklauso nuo konkrečios kliūties.
Ištraukia ir sprogmenų
„Vienam akmeniui iškelti gali užtekti kelių šimtų ar tūkstančio eurų, o kitiems neužtenka ir keliasdešimties tūkstančių“, - pasakojo KVJU direkcijos Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
Žemkasėms gremžiant uosto akvatorijos dugną, atrandama gintaro, senų laivų liekanų, inkarų. Kartais gilintojai aptinka ir nesprogusių karo laikų sviedinių – tada išlaidos būna dar didesnės.
Prieš kelerius metu gilintojai Malkų įlankoje buvo atradę net 20 tonų riedulį, trukdžiusį krantinės statybai. Jis nebuvo iškeltas į krantą, o tik perstumtas į šoną – operacija kainavo apie 30 tūkst eurų.
Kiek kainuos akmenų iškėlimas gilinant pietinę Klaipėdos uosto akvatorijos dalį? Galimos išlaidos jau paskaičiuotos - įvairiems kliuviniams pašalinti reikės skirti ne mažiau 150 tūkstančių eurų.
Rieduliai – valstybės turtas
V.Paukštė patikino, jog akmenynas šalia Lietuvos jūrų muziejaus nebus plečiamas: „Tai ne mūsų nuosavybė, dalis ten sukrautų riedulių galėjo užsilikti dar iš sovietmečio, rekonstruojant bangolaužius, šalinami prie uosto vartų nuskendusių laivų griaučius“.
Iš marių dugno pakelti akmenys plukdomi į uostininkų nurodytas sankrovos vietas krante, paženklinami, laikomi ten kaip įrodymas, kad gilintojai atliko sutartyse numatytus darbus, už kuriuos jiems sumokėta.
KVJU direkcija nei patvirtino, nei paneigė, kad Kogpalyje stūksantys akmenys išgvelbti iš marių protakos. Tik pažymėjo, jog „aktyviai dirbama riedulių, iškeltų iš uosto akvatorijos, sutvarkymo ir galimo panaudojimo klausimu“.
Nauja akmenų sankrovos vieta numatyta pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, už Smeltės pusiasalio, kur planuojama statyti pramoginių laivų prieplauką.
Ar ši vieta nevirs dar vienu miestiečiams akis badančių, niekam nereikalingu akmenų ir statybų laužo sąvartynu uosto pašonėje? Ne visiškai aišku, kieno tai yra turtas, kas turėtų juo pasirūpinti?
“Natūralios kilmės rieduliai iškeliami, jeigu jie trukdo laivybai, naujų hidrotechnikos įrenginių statybai. Visi žemės ir gelmių ištekliai - valstybės turtas”, - aiškino KVJU direkcijos atstovė spaudai Nijolė Dvarionaitė.
Karštos diskusijos išblėso
Tikėtina, kad naujoje vietoje kraunami akmenys dar gali būti panaudojami statant naujo pramoginių laivų uosto prieplaukas. O koks likimas laukia Kopgalio akmenyno, kas juo pasirūpins?
„Klauskite Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų – gal jie geriau žinos. Draustiniui priklausančią Smiltynės teritoriją dar administruoja ir Klaipėdos savivaldybė“, - sakė V.Paukštė.
Jūrų uosto valdytojai, regis, jau pamiršo ankstesnes diskusijas dėl Kopgalyje ir kitose vietose į didžiules rietuves sukrautų akmenų panaudojimo. Svarstant, ką su jais daryti, pareikšta įvairių nuomonių.
Idėja - kurti ekspoziciją
Buvusiam KVJU direkcijos vadovui, o dabar Seimo nariui liberalui Eugenijui Gentvilui, iš Kuršių marių protakos dugno iškelti akmenys - ne statybų medžiaga, o brangus ir saugotinas gamtos paveldas.
Akmenskaldžius, kuriems pakiltų ranka trupinti šį ledynmečio paveldą, E.Gentvilas išvadino vandalais, kokių Lietuvoje būta anksčiau.
„Tai – gamtos reliktai, su ledynais atslinkę į mūsų kraštus, primena pajūrio geologinę sandarą, uosto plėtros istoriją, Kam iš jų tąšyti antkapių plokštes?“, - stebisi geografijos mokslų daktaro laipsnį įgijęs politikas.
Vos pradėjęs vadovauti uostui E.Gentvilas siūlė tuos akmenis išdėlioti Smiltynėje ar kur nors kitur įrengtuose pažintiniuose takuose. Tarp galimų vietų nurodytas Kopgalyje pasienio užkardos molo link vingiuojantis keliukas.
Iš Kuršių marių dugno ištrauktų akmenų nesikrato LJM direktorė Olga Žalienė: „Galima atrasti jiems vietos ir Kopgalyje - išrikiuoti, paženklinti užrašais, kad žmonės žinotų, kada ir iš kur tie akmenys čia atsirado“.
Prisiminė Mosėdžio parką
Ledynmečio akmenų ekspozicijos šalininkai įspėja, jog rieduliai Smiltynę lankančių žmonių traukos objektais savaime netaptų – menininkai, muziejininkai, geologai turėtų jiems sukurti įdomias legendas.
Užmojis įkurti dar neregėtą ledynmečio periodo parką nestebina geologų – panašią riedulių ekspoziciją dar sovietmečiu Mosėdyje (Skuodo r.) įkūrė šviesaus atminimo žemaitis gydytojas Vaclovas Intas.
Per daugelį metų V.Into sukurtas parkas, nuolat papildomas eksponatais iš įvairių pasaulio kraštų, išgarsino Mosėdžio miestelį – tenykštis Akmenų muziejus vasarą ir žiemą sutraukia gausybę turistų iš visos Lietuvos.
Pats didžiausias 28 tonas sveriantis akmuo pavadintas Žalgirio mūšio vardu. Jį Mosėdžiui padovanojo Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, kai dar buvo gyvas jos savininkas - iš Žemaitijos kilęs verslininkas Bronislovas Lubys.
Tiesa, I.Into sodyboje sukaupta akmenų kolekcija, mirus šeimininkui, šiek tiek apšiuro, nyksta - paveldėtojai ją apleido. Skuodo rajono savivaldybė siūlosi prižiūrėti sodybą, bet susitarti su šeimininkais nesiseka.
Verčiau sukrauti į molus
Ar Kopgalio riedulynas šiais laikais galėtų priblokšti turistus, kituose pasaulio kraštuose regėjusių dar įspūdingesnių uolienų, sustingusia ugnikalnių lava padengtų jūrų pakrančių, laukų? Skeptikai tuo abejoja.
„Verčiau grąžinti juos į vandenį - panaudoti statant naujus uosto infrastruktūros objektus, sutaupytume lėšų", - didesnės akmenyno pažintinės reikšmės nemato kitas buvęs KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Įvertinus akmenų iškėlimo į krantą sąnaudas, tai išties brangi žaliava. Net keista, kad tobulinant jūrų uosto įplaukos vartus, pratęsiant šiaurinį molą, statyboms reikalingi granito luitai laivais atplukdyti iš Švedijos.
Statant Klaipėdos jūrų uosto įplauką nuo bangų ir srovių saugančius molus, tvirtinant jų šlaitus, buvo naudojami ir iš Kuršių marių protakos dugno iškelti rieduliai.
Siūlymai kelis didesnius riedulius panaudoti iš uosto dugno pakelto beveik trijų metrų ilgio inkaro, kai kurių skulptūrų postamentams didesnio dėmesio nesulaukė. Dėl biurokratinių kliūčių idėjos neįgyvendintos.
Draustinio sargai šiurpsta
Ledynmečio parkui iš uosto akvatorijoje atrastų ir iškeltų akmenų užtektų kelių hektarų ploto patrauklesnėje pajūrio vietovėje. Entuziastų žvilgsnis krypsta į poilsiautojų lankomą Smiltynę.
Tačiau tokiai idėjai nepritaria Kuršių nerijos nacionalinio parko sergėtojai – esą tai būtų dar viena šiurkšti invazija į unikalią pajūrio teritoriją - UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo vertybių sąrašo objektą.
„Kaip atrodytų Kuršių nerija, jeigu šalia kopų išdygtų jos kraštovaizdžiui svetimi riedulynai? Tegul uostininkai veža tuos akmenis į Mosėdį - žemaičiai mielai priims“, - tarsi pamiršusi, jog gražuolę Parnidžio kopą puošia granitinis Saulės laikrodžio obeliskas, ironizavo KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser.
Kuršių nerijos aplinkosaugininkai dar prisimena kovas su Klaipėdos jūrų uosto direkcija dėl šalia Naujosios Smiltynės perkėlos atsiradusio svetimkūnio - akmenų ir betono konstrukcijų sąvartyno.
Rangovai perkėlos krantinę rekonstravo ir paliko nepašalintą statybų laužą – prireikė ne vieno Nacionalinio parko administracijos skundo, kol KVJU direkcija pagaliau lėšomis likvidavo klaikų sąvartyną.
Kopgalį pavertė sąvartynu
Kopgalyje į akmenų rietuves jau seniai žvalgosi antkapinių paminklų meistrai, skulptoriai, kuriems granito žaliavą savo kūriniams tenka gabentis iš Ukrainos, Vidurinės Azijos šalių, net ir iš Kinijos.
„Paskelbus aukcioną, gal net veltui išdalijus tuos riedulius žmonėms, kurie žino, ką su jais daryti, akmenų ir gelžbetonio sangrūdos Kuršių nerijoje išnyktų“, - įsitikinęs klaipėdietis skulptorius Klaudijus Pūdymas.
Kai kurie oponentai šneka, kad jūrų uosto statytojai ir gilintojai, nuolaidžiaujant užsakovams, anksčiau Kopgalyje ir kitose vietose anapus marių darė, ką norėjo: vertė statybų laužą, o dabar kratosi atsakomybės.
KVJU direkcijos darbuotojai prisipažino vieną akmenį perdavę Austrijos menininkui. Pastarasis iš jo sukūrė skulptūrą Europos parkui.
Ministras regi gerus norus
Kaip akmenynus, atsiradusius Kuršių nerijoje, vertina naujasis aplinkos ministras klaipėdietis Simonas Gentvilas, neseniai susipažinęs su naujausiais Klaipėdos jūrų uosto plėtros ir gilinimo projektais, kol kas neaišku.
„Yra interesas yra, kad uostas krautų daugau krovinių, investuotų, bet taip pat būtina užtikrinti, kad neigiamas poveikis aplinkai, saugomoms gamtos teritorijoms būtų minimalizuotas. Matome norą ir geras intencijas, proaktyvius veiksmus žaliojo uosto kūrimo koncepcijos kryptimi“, – aptakiai kalbėjo ministras.
Naujų Europos Sąjungos direktyvų, klaipėdiečių skundų dėl oro ir vandens taršos paakintas KVJU direkcijos vadovas Algis Latakas irgi šneka apie būtinybę kurti žaliąjį Klaipėdos uostą: „Norėtųsi, kad nuo tų idėjų nebūtų atsitraukta, kad gilėtų sąveika, dalykiškas bendradarbiavimas su aplinkosaugininkais“.
S.Gentvilas priminė, jog šiemet įsigalioję nauji reikalavimai, susijęs taršos Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje užkardymu, aplinkosaugininkams suteikia daugiau galimybių kovoti su įžūliais teršėjais.
