S. Gentvilas: kiekvienam gyventojui, įskaitant vaikus ir senjorus, tenka apie 7 tonos emisijų

Vyriausybei patvirtinus Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad didesnės ambicijos yra įgyvendinamos, tačiau jos nepaveiks šalies konkurencingumo.

Vyriausybei patvirtinus Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad didesnės ambicijos yra įgyvendinamos, tačiau jos nepaveiks šalies konkurencingumo.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybei patvirtinus Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad didesnės ambicijos yra įgyvendinamos, tačiau jos nepaveiks šalies konkurencingumo.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybei patvirtinus Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad didesnės ambicijos yra įgyvendinamos, tačiau jos nepaveiks šalies konkurencingumo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybei patvirtinus Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad didesnės ambicijos yra įgyvendinamos, tačiau jos nepaveiks šalies konkurencingumo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybei patvirtinus Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad didesnės ambicijos yra įgyvendinamos, tačiau jos nepaveiks šalies konkurencingumo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybei patvirtinus Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad didesnės ambicijos yra įgyvendinamos, tačiau jos nepaveiks šalies konkurencingumo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2021-06-03 09:34, atnaujinta 2021-06-03 11:26

Europos Sąjungos šalys iki 2030 metų turi sumažinti šiltnamio dujų emisiją 55 proc., palyginti su 2005 metais. Pasak S. Gentvilo, Lietuvos tikslas yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 30 procentų.

„Grubiai tie mūsų milijonai tonų, perskaičiuotų į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, yra maždaug 20–21 mln. tonų, o padalinus iš 3 mln. gyventojų, statistiškai yra arti 7 tonų kiekvienam gyventojui, įskaitant vaiką ir senjorą“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Gentvilas.

Anot jo, tokie skaičiai susidaro iš vartojamos ir transportuojamos produkcijos, statybų bei asmeninių poreikių – automobilių, komunalinių paslaugų, elektros ir kitų išteklių naudojimo.

Pasak S. Gentvilo, labiausiai tarša nuo 2005-ųjų išaugo transporto sektoriuje, be to, ambicingi tikslai keliami ir žemės ūkyje, kur iki 2030 metų trąšų naudojimas turi sumažėti 15 procentų.

„Pagrindinis tikslas žemės ūkyje yra sumažinti mineralinių trąšų naudojimą. Tai dažniausiai importuojamos, kas yra iškastinės trąšos ir reikia keisti jas organinėmis trąšomis, efektyviau jas naudoti“, – sakė ministras.

Anot jo, planuojama regeneruoti daug anglies sugeriančias ekosistemas, pelkynus, žemės ūkyje intensyviau naudoti bearimes technologijas.

„Tvariai naudodami žemės ūkyje modernias technologijas, trąšas, kurios susigeria į žemę, o ne išgaruoja, sugebėsime įveikti ir nuogąstavimus. Seime tikrai eisme per komitetus ir įtikinsime žemės ūkio sektoriaus dalyvius, kad šita ambicija yra įveikiama ir nepažeis konkurencingumo, o padarys mūsų produkciją tvaresnę“, – teigė ministras.

Tuo metu susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė pabrėžė, jog 31 proc. visos taršos yra transporto sektoriuje. Anot jos, norint ją sumažinti, būtina pertvarkyti viešąjį transportą, didinti jo patrauklumą, populiarinti alternatyvius kelionių būdus, elektrifikuoti geležinkelį, plėsti dviračių takus.

„Šiuo metu turime apie 1,8 mln. transporto priemonių, o jei pažiūrėtume, kiek turime gyventojų, suprastume, kad Lietuva yra automobilizuotas kraštas“, – spaudos konferencijoje sakė A. Vaiciukevičiūtė.

„Visos investicijos ir priemonės turi būti nukreiptos ta kryptimi, kad žmonės jaustųsi, jog jau gali išlipti iš automobilio ir pasinaudoti kitais keliavimo būdais“, – pridūrė ji.

Viceministrės teigimu, tolesnės derybos dėl šių planų tęsis rudenį.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams.

Iki 2050 metų, palyginti su 1990-aisiais, numatoma 100 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.