Aplinkosaugininkai prašo paskelbti ekstremalią situaciją nurodytoje vietoje ties Čiurlionio tiltu ir imtis visų įstatymuose numatytų priemonių Nemuno taršai naftos produktais lokalizuoti, kad būtų nutraukta daroma žala aplinkai ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai.
Dėl taršos šioje vietoje į Kauno aplinkos apsaugos inspekciją gyventojai ėmė kreiptis balandį.
„Pakrantėje ties geležinkelio tiltu, Juozapavičiaus prospekte, vykdėme nuolatinius patikrinimus ir nustatėme, kad į Nemuną patenka skalūninė alyva. Dėl praeityje čia veikusios geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos šiuo naftos produktu užterštas aplinkinės teritorijos gruntas (Juozapavičiaus pr. ir Nemuno krantinė) bei gruntiniai vandenys“, – sako Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Rasa Žitkevičiūtė.
Šių metų balandžio 6 d. Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų laboratorijos paimtuose nuotekų mėginiuose buvo nustatyta didelė naftos angliavandenilių koncentracija, daug kartų viršijanti paviršinėse nuotekose galimą išleisti į aplinką naftos produktų koncentraciją.
„Be to, nustatyta, kad šis žemės sklypas priklauso trims atskiriems savininkams. Tam, kad į Nemuną tarša liautųsi, sklypų savininkams taip pat buvo parengti privalomieji nurodymai dėl užterštos teritorijos tvarkymo plano“, – teigia R. Žitkevičiūtė.
Kaunas žada šaukti Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdį
Dėl nesiliaujančios taršos į Nemuną Kauno miesto savivaldybė žada šaukti Ekstremalių situacijų komisijos posėdį, tačiau pabrėžia, kad principingo požiūrio tikisi ir iš aplinkosaugininkų, nes teršalai teka iš privačių teritorijų.
„Kauno miestas vertina Aplinkos apsaugos departamento prašymą dėl jo atitikimo teisės aktams ir nedelsiant priims atitinkamus sprendimus. Artimiausiomis dienomis bus sušaukta Ekstremalių situacijų komisija. Posėdyje dalyvausiančios institucijos nuspręs, ar šiuo klausimu reikalinga skelbti ekstremalią situaciją“, – teigia Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
„Viena aišku, kad šis dešimtmečiais nesiliaujantis taršos šaltinis yra ne miestui priklausančioje teritorijoje, bet privačiose valdose, kur savivaldybė negali savavališkai šeimininkauti. Dėl privatininkų aplaidumo visam miestui tenka kęsti nesiliaujančius padarinius“, – akcentavo jis.
Todėl, pasak savivaldybės atstovo, iš aplinkosaugininkų taip pat tikimasi „principingo požiūrio“.
„Iki šiol buvusios pabėgių mirkymo gamyklos teritorijos savininkai sankcijų iš aplinkosaugininkų nėra sulaukę, tad ir jokių veiksmų problemoms spręsti bei taršai pažaboti vis dar nėra ėmęsi. Kiekvienas savininkas savaime turi jausti atsakomybę, deramai rūpintis savo turtu ir šiuo konkrečiu atveju irgi negali būti išimčių“, – teigia P. Keras.
