Dauguma (75 proc.) apklaustųjų asmeniškai prisideda prie tvarios aplinkos saugojimo rūšiuodami šiukšles, 48 proc. – pirkiniams naudodami savo daugkartinį maišelį, tiek pat – pirkdami maisto tik tiek, kiek suvartoja. 37 proc. respondentų nedėvimus geros kokybės drabužius perleidžia kitiems, 35 proc. – nenaudoja vienkartinių plastikinių indų, 34 proc. – neperka plastikinių pirkinių maišų.
„Tyrimo rezultatai rodo visuomenės supratimą, kad norint apsaugoti aplinką ar nedaryti jai žalingos įtakos, veiksmų reikia imtis patiems, o ne laukti, kol kas nors kitas tai padarys už mus. Anksčiau dažnai tekdavo išgirsti, kad trūksta laiko būti ekologiškiems, bet aplinkai draugiški pasirinkimai po truputį tampa įprasta kasdienybe“, – komentuoja tyrimą inicijavusio vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.
Prie tvarios aplinkos saugojimo neprisideda tik vienetai
Pasak R. Bagdonavičienės, brandų visuomenės požiūrį atskleidžia ir tai, kad vos 3 procentai nurodė nesistengiantys prisidėti prie tvarios aplinkos saugojimo.
„Šis skaičius kelia bene didžiausią pasididžiavimą – didžioji visuomenės dalis jau yra patikėjusi aplinkai draugiško gyvenimo filosofija, todėl kartu galime ieškoti dar efektyvesnių būdų, kaip visiems prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – teigia R.Bagdonavičienė.
24 proc. apklaustųjų saugo aplinką surinkdami kitų žmonių paliktas šiukšles gamtoje ar kitose vietose, o kas ketvirtas (23 proc.) gyventojas pasenusius vaistus tvarkingai atiduoda utilizuoti vaistinėms.
„Mūsų vaistininkai taip pat pastebi besikeičiantį visuomenės požiūrį. Gausėja ateinančių su daugkartiniais pirkinių krepšiais bei atsisakančių plastikinių maišelių gretos. Taip pat vis dažniau sulaukiame klientų, atnešančių utilizuoti senus vaistus – tokiu būdu apsaugome tiek pacientų sveikatą, kad šie netyčia nesuvartotų pasenusių medikamentų, tiek aplinką, kad tarp komunalinių atliekų nesimėtytų vaistai“, – pastebėjimais dalijasi R.Bagdonavičienė.
Keičiasi ne tik visuomenės, bet ir verslo požiūris
21 proc. šalies gyventojų nurodė kur įmanoma besistengiantys apsieti be nuosavo automobilio, o kas penktas (20 proc.) aplinką tausoja prekybos vietose neimdamas nemokamų polietileninių maišelių. 17 proc. respondentų stengiasi važiuoti viešuoju transportu, ne automobiliu, 4 proc. dalyvavusiųjų apklausoje sako perkantys „žalią“ elektrą.
„Keičiasi ne tik visuomenės, bet ir verslo požiūris. Pavyzdžiui, mes biuro energiniams poreikiams patenkinti naudojame elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, kurią tiekia ant biuro pastato įrengta saulės jėgainė. Kiek įmanoma minimizuojame popieriaus naudojimą biuro reikmėms, dokumentaciją perkeldami į virtualią erdvę. Be to, šiemet visame vaistinių tinkle ketiname atsisakyti plastikinių pirkinių maišelių – gyventojai jau parodė, kad žaliojo kurso idėjos jiems yra artimos, todėl verslas taip pat negali atsilikti“, – pažymi direktorė.
Ji priduria, kad kartais nė nereikia didelių iniciatyvų organizacijoje, kad darbuotojai taip pat imtų keisti savo mąstyseną ar inicijuotų pokyčius.
„Tarp biuro darbuotojų kilo vidinė iniciatyva atsinešti pietus iš namų – nevalgyti iš vienkartinių indų, kuriuose atkeliauja užsakomas maistas. Tik pradėję nuo mažų pokyčių galime galvoti apie didelius tikslus“, – dėmesį atkreipia pašnekovė.
