Rūšių nykimas, didesnis ligų paplitimas, didžiulio karščio bangos, ekosistemų griūtis, jūros lygio kilimo grėsmė miestams – šie ir kiti niokojami klimato kaitos padariniai intensyvėja ir gali tapti skausmingai akivaizdūs mūsų dienomis gimusiems vaikams dar nesulaukus 30 metų, projekte rašo JT patarinėjantys klimatologai.
Visuomenių šiandien priimti sprendimai nulems, ar žmonija klestės, ar paprasčiausiai bandys išgyventi tęsiantis XXI amžiui, nurodo Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC). Tačiau pavojingos ribos yra arčiau nei manyta, o sunkios dešimtmečius trukusios nevaržomos taršos anglies junginiais pasekmės neišvengiamai pasireikš jau netrukus.
„Blogiausia dar laukia; mūsų vaikų ir vaikaičių gyvenimas bus paveiktas daug labiau nei mūsų“, – sakoma ataskaitos projekte.
Šis 4 tūkst. puslapių dokumentas yra kol kas išsamiausias klimato kaitos padarinių katalogas ir primena kaltinamąjį aktą dėl to, kaip žmonija tvarkosi planetoje.
Priešais paversti sąjungininkai
Ataskaitos projektas parengtas pasaulyje vykstant „ekologiniam pabudimui“ ir verčia iš naujo įvertinti neapibrėžtus pasaulio vyriausybių ir korporacijų pažadus pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Projekto akcentuojami iššūkiai yra sisteminiai, įaugę į kasdienį gyvenimą.
Jie taip pat yra labai neteisingi: tie, kas mažiausiai prisideda prie pasaulio šiltėjimo, kentės neproporcingai smarkiai, nurodo ekspertai.
Ataskaitos projekte įspėjama, kad ankstesni dideli klimatiniai sukrėtimai labai smarkiai paveikė aplinką ir nulėmė daugumos rūšių išnykimą. Keliamas klausimas, ar žmonija sėja savo pražūties sėklas.
„Gyvybė Žemėje gali atsigauti po kokio nors drastiško klimato pasikeitimo evoliucionuodama į naujas rūšis ir kurdama naujas ekosistemas“, – sakoma dokumente.
Tačiau to negali padaryti žmonės, pabrėžiama jame.
„Negrįžtamos pasekmės“
Visų pirma aišku, kad net ir dabar, kai pasaulio temperatūra yra 1,1 laipsnio šiltesnė nei XIX amžiaus viduryje, klimatas jau keičiasi.
Prieš dešimtmetį mokslininkai manė, kad mūsų ateičiai išgelbėti pakaktų, jeigu šiltėjimas neviršytų 2 laipsnių. Šis tikslas yra įrašytas į 2015 metų Paryžiaus susitarimą, kurį priėmė beveik 200 valstybių, pasižadėjusių bendromis jėgomis apriboti šiltėjimą dydžiu, „gerokai mažesniu“ už 2 laipsnius, jei įmanoma – 1,5 laipsnio.
Jei dabartinės tendencijos tęsis, pasaulio temperatūra pakils trimis laipsniais – geriausiu atveju.
Praėjusį mėnesį Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) paskelbė prognozę, jog yra 40 proc. tikimybė, kad Žemė iki 2026-ųjų 1,5 laipsnio ribą peržengs bet vienais metais. Kai kuriems augalams ir gyvūnams tai gali reikšti išnykimą.
Pasaulio temperatūrai padidėjus 1,5 laipsnio, „sąlygų pasikeitimai viršys daugelio organizmų galimybes prisitaikyti“, pažymima projekte. Vienas tokių pavyzdžių būtų koraliniai rifai – ekosistemos, nuo kurių priklauso pusė milijardo žmonių.
„Pasirengti puolimui“
Pasaulis privalo pažvelgti šiai tikrovei į akis ir pasirengti puolimui: tokia yra antra svarbi ataskaitos išvada. „Dabartinio adaptacijos lygio nepakaks atsakyti į būsimas klimato grėsmes“, – įspėjama ataskaitos projekte.
Prognozės amžiaus viduriui rodo, kad net pagal optimistinį atšilimo 2 laipsniais scenarijų tai yra švelni formuluotė.
Iki 2050 metų tikriausiai dešimtimis milijonų padaugės chroniškai badaujančių žmonių. Dideliame skurde gyvenančių žmonių per dešimtmetį gali padaugėti 130 mln., jei nelygybei ir toliau bus leista didėti.
2050 metais klimato krizės „fronto linijoje“ atsidūrusiuose pakrančių miestuose šimtams milijonų žmonių pavojų kels potvyniai, dėl kylančio vandenynų lygio vis pavojingesnės bus dažnėjančios štorminės patvankos.
Jei pasaulio temperatūra padidės 1,5 laipsnio, miestuose gyvenančių žmonių, kuriems dėl sausrų trūksta vandens, bus maždaug 350 mln. daugiau. Jei temperatūra padidės 2 laipsniais, tokių žmonių skaičius išaugs 410 milijonų. Papildomas pusė laipsnio taip pat reikš, kad žmonių, patiriančių ekstremalias ir potencialiai mirtinas karščio bangas, bus 420 mln. daugiau.
„Prognozuojama, kad adaptacijos kaštai Afrikai išaugs dešimtimis milijardų dolerių per metus, jei šiltėjimas bus didesnis kaip du laipsniai“, – įspėja ataskaitos rengėjai.
Lūžio taškai
Trečia, ataskaitos projekte nusakomi sudėtinių pasekmių ir pasekmių grandinių pavojus, taip pat klimato sistemos lūžio taškai, kuriuos mokslininkai visai neseniai pradėjo matuoti ir suprasti.
Jau identifikuota tuzinas klimato sistemos temperatūros slenksčių, už kurių prasidėtų negrįžtami ir potencialiai katastrofiški pasikeitimai.
Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad temperatūros padidėjimas dviem Celsijaus laipsniais galėtų nulemti nebegrįžtamą Grenlandijos ir Vakarų Antarkties ledo dangos – kur yra tiek užšalusio vandens, kad ištirpęs jis 13 metrų padidintų vandenynų lygį – tirpsmą.
Peržengus vieną iš kitų slenksčių, Amazonės baseinas galėtų iš atogrąžų miško virsti savana, o tirpstant amžinajam įšalui Sibire į atmosferą galėtų patekti milijardai tonų anglies junginių. Šie savo ruožtu dar labiau pakurstytų pasaulinį atšilimą.
Artimesnėje ateityje kai kuriuos regionus – Rytų Braziliją, Pietryčių Aziją, Viduržemio jūros regioną, Centrinę Kiniją – ir kone visas pakrantes tuo pačiu metu gali kamuoti ne viena klimatinė katastrofa: sausros, karščio bangos, ciklonai, miškų gaisrai, potvyniai.
Tačiau pasaulinį šiltėjimą taip pat skatina ir visi kiti dalykai, kuriais žmonija sutrikdė Žemės pusiausvyrą. Tarp jų yra „buveinių ir atsparumo praradimai, per daug intensyvus naudojimas, vandens išgavimas, tarša, invazinės rūšys, kenkėjų ir ligų plitimas“, sakoma ataskaitos projekte.
