Klimatologai paaiškino, kodėl nepavyko numatyti tragiškai ekstremalių reiškinių Vokietijoje ir Šiaurės Amerikoje

Garsiausi klimato mokslininkai pripažino, kad jiems nepavyko numatyti Vokietijoje vykusių potvynių ir Šiaurės Ameriką kamavusio karščio kupolo intensyvumo. Vis dėlto dar prieš dešimtmečius jie teisingai įspėjo, kad greitai šylantis klimatas atneš stipresnes liūtis ir alinančias karščio bangas.

Potvyniai Vokietijoje. <br>AFP/scanpix nuotr.
Potvyniai Vokietijoje. <br>AFP/scanpix nuotr.
Potvyniai Vokietijoje. <br>AFP/scanpix nuotr.
Potvyniai Vokietijoje. <br>AFP/scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 24, 2021, 3:54 PM

Klimatologai sako, kad jų kompiuteriai nėra pakankamai galingi, kad tiksliai nuspėtų gamtos reiškinių stiprumą bei intensyvumą ir tikisi, kad vyriausybės finansiškai prisidėtų prie vieno bendro klimato „superkompiuterio“, galinčio pateikti tikslesnes prognozes.

Kompiuteriai yra labai svarbūs prognozuojant orus ir klimato kaitą, o kompiuteriniai skaičiavimai bus lyg klimatologų „Biblijos“ pagrindas, tačiau buvusi „Met Office“ vyriausioji mokslininkė prof. Dame Julia Slingo išreiškė susirūpinimą ir sakė, kad „Turėtume sunerimti, nes IPCC (Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija) klimato kompiuterių modeliai nėra pakankamai geri.

Mums reikia tarptautinio centro, kuriame būtų galima užfiksuoti ekstremalius pokyčius. Jei to nepadarysime, mes ir toliau nesugebėsime įvertinti stichijų intensyvumo ir dažnio bei beprecedenčio jų pobūdžio.“

Ji teigė, kad kompiuterio išlaidos, kurios sieks šimtus milijonų, yra nereikšmingos, palyginti su ekstremalių įvykių, kuriems visuomenė nebūna pasirengusi, išlaidomis.

D.J.Slingo siekia skatinti šią iniciatyvą Jungtinių tautų klimato kaitos konferencijoje COP26, kuri vyks lapkričio mėn.

Ji ir kiti mokslininkai sutaria, kad klimato kaita pasiekė ekstremalų lygį, tačiau Oksfordo profesorius Timas Palmeris pasakė, kad tikrąją padėtį įvertinti sunku. „Neįmanoma pasakyti, kiek kritiška yra padėtis, nes neturime priemonių ir įrankių, kurie padėtų atsakyti į šį klausimą.

Mums reikia CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija) įsipareigojimo ir vizijos, jei norime sukurti klimato modelius, kurie galėtų tiksliai nuspėti tokius klimato kraštutinumus, kaip Kanados karščio banga“, – sakė mokslininkas.

Svarbiausia, kad tyrėjai turi įvertinti, ar tokios vietos kaip Šiaurės Amerika ar Vokietija susidurs su ekstremaliomis stichijomis, tokiomis kaip karščio bangos ir potvyniai, kas 20, 10 ar 5 metus, o gal net ir kiekvienais metais. To tiksliai nustatyti šiuo metu neįmanoma, praneša bbc.com. 

Kai kurie mokslininkai teigia, kad bergždžia laukti, kol IPCC pasakys, kaip stipriai keisis klimatas. Iš dalies taip yra todėl, kad specialistų „Biblija“, kurioje turėtų būti surinktos visos žinos apie klimato pokyčius, iš tikrųjų jau bus pasenusi, kai bus paskelbta, nes informacijos rinkimo ir peržiūros terminai baigėsi dar prieš įvykius Vokietijoje ir Amerikoje.

„Gerai žinoma, kad IPCC veikia lėčiau nei oras – ir dėl rimtų priežasčių. Mokslui reikia laiko, kad netikėti ir nenumatyti įvykiai būtų tinkamai kontekstualizuoti. Manau, kad yra pavojinga, kai žmonės pradeda nepasitikėti ir nuvertinti IPCC ataskaitas dar jų nepaskelbus“, – sakė Kembridžo profesorius Mike Hulme.

„Taip, yra ekstremalių oro sąlygų ir kai kurios iš jų, pavyzdžiui, karščio bangos ir kai kurių uraganų intensyvumas, tampa vis ekstremalesni, tačiau visa tai galima nuspėti pagal IPCC modelius. Manau, kad pavojinga pradėti daužyti būgną vis stipriau ir reikalauti daugiau skubių pokalbių“, – pridūrė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.