Užtvankas randa ir suniokotas: jau kelis dešimtmečius į Nemuną išteka į dirvą įsigėrę teršalai

Kaune yra vieta, iš kurios jau kelis dešimtmečius į Nemuną teka pavojingi teršalai. Juos bandoma sulaikyti laikinomis naftos produktus sugeriančiomis priemonėmis – bonomis. Bet jos nuplėšiamos arba persipildo.

Žemuosiuose Šančiuose teršalus Nemune bandoma sulaikyti bonomis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Žemuosiuose Šančiuose teršalus Nemune bandoma sulaikyti bonomis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 29, 2021, 5:44 PM

Žemuosiuose Šančiuose iš A.Juozapavičiaus prospekte esančio 120 numeriu pažymėto žemės sklypo jau kelis dešimtmečius į Nemuną išteka į dirvą įsigėrę teršalai – skalūninė alyva. Šiais naftos produktais dirvožemis buvo užterštas, kai čia sovietmečiu veikė geležinkelių pabėgių mirkymo gamykla.

Gyventojai, vos tik pastebėję Nemune plūduriuojančius teršalus, kaipmat kviečia ugniagesius gelbėtojus.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė sakė, kad tokie iškvietimai kartojasi kasmet ir vien nuo šių metų gegužės pabaigos ugniagesiai gelbėtojai į šią vietą vyko 12 kartų. Pastarąjį kartą, rugpjūčio 21 dieną, ekipažai prie teršiamo Nemuno skubėjo net du kartus.

„Teršalus bandoma sulaikyti Nemune įtvirtinant juos absorbuojančias bonas. Kartais jos persipildo, kartais gelbėtojai jų neberanda, nes jas kažkas piktybiškai nuplėšia. Tada pareigūnai apie susidariusią situaciją praneša teršalus šalinančiai ir bonas statančiai bendrovei „Sanresta“, su kuria miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį, arba bonas pakeičia patys“, – aiškino Dž.Vaitkevičienė.

Taip pat upės vanduo ir pakrantė purškiami teršalus skaidančiomis medžiagomis.

Įmonės „Sanresta“ direktorius Artūras Čečkauskas sakė, kad ekologinių nelaimių padarinius šalina visoje Lietuvoje, bet tokio ilgalaikio taršos židinio, koks yra Kaune, neteko matyti.

„Teršalus sugeriančias bonas keičiame kas savaitę. Jų ilgis – 15–18 metrų, jos kainuoja nuo 300 iki 700 eurų. Jos naftos produktų prisipildo greičiau, jei vandens lygis Nemune dažnai svyruoja. Pikčiausia, kai atvykę prie Nemuno bonų neberandame ir nustatome, kad jas kažkas nuplėšė, o teršalų sugėrimo įranga nuplaukė link Klaipėdos“, – pykčio neslėpė A.Čečkauskas.

„Sanrestos“ vadovas pasakojo, kad buvo planų įrengti ne teršalus sugeriančias laikinas, bet nuolatines naftos produktus sulaikančias užtvaras.

„Tačiau jei jas žmonės ar vandens srovė nuplėštų, į Nemuną vienu metu pasipiltų kur kas didesnis kiekis skalūninės alyvos, todėl tokio plano teko atsisakyti“, – kalbėjo A.Čečkauskas.

Bendrovės „Sanresta“ vadovas įsitikinęs, kad Nemunas Žemuosiuose Šančiuose ir toliau pamažu bus teršiamas tol, kol nebus nukastas ir išplautas užteršto sklypo gruntas.

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė pranešė, kad tarša į Nemuną su gruntiniais vandenimis papuola iš dviejų privačių sklypų ir Aplinkos ministerija jų valdytojams šią vasarą yra nurodžiusi parengti užterštos teritorijos sutvarkymo planą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.