Įtarimai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei piktnaudžiavimo pateikti bendrovei ir 14-ai fizinių asmenų – esamiems ir buvusiems įmonės darbuotojams, antradienį pranešė prokuratūra.
Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė liepos pabaigoje BNS sakė, kad įtariamųjų padaugėjo iki penkiolikos – dar balandį skelbta, kad jų yra devyni – aštuoni fiziniai asmenys ir „Grigeo Klaipėda“.
Tarp galimų įtariamųjų minėtas pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas.
G.Skersinskytė liepą sakė, jog byla teismą turėtų pasiekti rudenį.
Prokuratūrai paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, įtariamiesiems ir jų gynėjams, civiliniam ieškovui ir jo atstovams suteikta teisė susipažinti su visa tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo.
Prokurorės teigimu, bylos medžiaga yra didelės apimties, todėl įtariamiesiems reikės nemažai laiko susipažinti.
Baudžiamąją bylą dabar sudaro daugiau kaip 80 tomų medžiagos.
G.Skersinskytė anksčiau sakė, kad už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda.
Aplinkos apsaugos departamentas šiemet sausį Klaipėdos apygardos prokuratūrai taip pat pateikė daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys bus perduotas teismui ir nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo pernai sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kuršių marių taršos nevalytomis nuotekomis.
Įmonė sieks susitaikyti su valstybe
Klaipėdos apylinkės prokuratūrai įteikus pranešimus apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą byloje dėl Kuršių marioms padarytos žalos, „Grigeo Klaipėda“ atstovai teigia, kad tai leis greičiau išsklaidyti visas abejones, nustatyti žalos gamtai faktą ir dydį bei atkurti gamtai padarytą poveikį.
„Džiaugiamės, kad teisinis procesas juda į priekį ir pagaliau bus gauti teisiniai atsakymai į visus kilusius klausimus. Iškart po incidento prisiėmėme atsakomybę, atlikome vidinius tyrimus, nuolat bendradarbiaujame su mokslininkais, valstybės institucijomis, esame pateikę savo pasiūlymus, kaip galėtų būti atkurta aplinka“, – pranešime žiniasklaidai sako Tomas Eikinas, „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius.
Teisinę atsakomybę už neteisėtus veiksmus „Grigeo Klaipėda“ prisiėmė dar praėjusių metų sausį. Įmonės iniciatyva buvo atliktas šio incidento vidaus tyrimas, patvirtinęs, kad dalis jos biologiškai neišvalytų nuotekų neteisėtai pateko į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų sistemą, o iš jos – į Kuršių marias. Šio tyrimo rezultatai ir išvados paskelbti viešai.
„Grigeo Klaipėda“ pasitelkti tarptautiniai ekspertai nustatė, kad jos veiksmais reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens ekologinei ir cheminei būklei nebuvo padarytas.
Pasak T.Eikino, nepaisant to, „Grigeo Klaipėda“ yra pasirengusi įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti visą patvirtintą žalą gamtai. Todėl dar šių metų birželį įmonė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu patvirtinti jos pasiūlytas aplinkos atkūrimo priemones.
Viena iš užsienio šalių praktika paremtų efektyvių aplinkos atkūrimo priemonių – nendrių pjovimas Kuršių marių pakrantėse. Projektas būtų įgyvendinamas kartu su Kuršių Nerijos direkcija ir padėtų valdyti prie Kuršių marių užžėlimo procesus, prisidėtų prie geresnių sąlygų paukščiams perėti.
Atlyginus žalą gamtai, pasak T.Eikino, bus pasiekti pagrindiniai šio proceso tikslai ir „Grigeo Klaipėda“ sieks susitaikyti su valstybe bei nutraukti baudžiamąjį procesą kuo greičiau.
„Grigeo Klaipėda“ yra didžiausia kartono ir korinio užpildo gamintoja Baltijos šalyse. Visa produkcija yra gaminama tik iš antrinės žaliavos – makulatūros.
Fabrike kasmet perdirbama apie 120 tūkst. tonų makulatūros, kuri daugiausia surenkama Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
