Mokslininkai atskleidė, ar dėl klimato kaitos žmonija gali išnykti: atsakymas nedžiugina

Klimato kaitos padariniai jau pastebimi: vis aukštesnės temperatūros, stipresni uraganai, sustiprėję potvyniai ir ilgesnis bei intensyvesnis gaisrų sezonas. Mokslininkai įspėja, kad ignoruojant klimato kaitą žmonija patirs „neapsakomų kančių“. Tačiau jei viskas dar labiau pablogės, ar dėl klimato kaitos žmonės gali išnykti?

Tikėtina, jog klimato kaita vis tiek sukels grėsmę šimtų milijonų žmonių gyvybėms, pavyzdžiui, dėl padidėjusio maisto ir vandens trūkumo, o tai gali sukelti visuomenės žlugimą ir pasaulinius konfliktus.<br>AFP/Scanpix nuotr.  
Tikėtina, jog klimato kaita vis tiek sukels grėsmę šimtų milijonų žmonių gyvybėms, pavyzdžiui, dėl padidėjusio maisto ir vandens trūkumo, o tai gali sukelti visuomenės žlugimą ir pasaulinius konfliktus.<br>AFP/Scanpix nuotr.  
Tikėtina, jog klimato kaita vis tiek sukels grėsmę šimtų milijonų žmonių gyvybėms, pavyzdžiui, dėl padidėjusio maisto ir vandens trūkumo, o tai gali sukelti visuomenės žlugimą ir pasaulinius konfliktus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tikėtina, jog klimato kaita vis tiek sukels grėsmę šimtų milijonų žmonių gyvybėms, pavyzdžiui, dėl padidėjusio maisto ir vandens trūkumo, o tai gali sukelti visuomenės žlugimą ir pasaulinius konfliktus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tikėtina, jog klimato kaita vis tiek sukels grėsmę šimtų milijonų žmonių gyvybėms, pavyzdžiui, dėl padidėjusio maisto ir vandens trūkumo, o tai gali sukelti visuomenės žlugimą ir pasaulinius konfliktus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tikėtina, jog klimato kaita vis tiek sukels grėsmę šimtų milijonų žmonių gyvybėms, pavyzdžiui, dėl padidėjusio maisto ir vandens trūkumo, o tai gali sukelti visuomenės žlugimą ir pasaulinius konfliktus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 6, 2021, 11:33 AM

Mokslininkai prognozuoja daugybę pražūtingų scenarijų, jei klimato kaita nebus kontroliuojama, tačiau jei atsižvelgsime tik į tiesioginį klimato kaitos poveikį, tuomet yra gerų naujienų: vargu ar tai išnaikins žmoniją.

„Nėra jokių įrodymų apie klimato kaitos scenarijus, dėl kurių žmonės išnyktų“, – sakė profesorius Michaelas Mannas.

Tačiau tyrimai rodo, kad tikėtina, jog klimato kaita vis tiek sukels grėsmę šimtų milijonų žmonių gyvybėms, pavyzdžiui, dėl padidėjusio maisto ir vandens trūkumo, o tai gali sukelti visuomenės žlugimą ir pasaulinius konfliktus.

Ar karštis nebepakeliamas?

Žmonės didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas ir metanas, kiekį atmosferoje degindami iškastinį kurą ir vykdydami kitą veiklą. Šios dujos įkalina ir sulaiko šilumą, todėl pasaulinė temperatūra kyla, o klimatas keičiasi daug greičiau.

Pasak Luke Kempo, Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto Egzistencinės rizikos tyrimo centro darbuotojo, tikėtina, kad nesuvaldomas šiltnamio efektas yra vienintelis būdas, dėl kurio klimato kaitos poveikis gali tiesiogiai sukelti žmonių išnykimą.

Nesuvaldomas šiltnamio efektas atsiranda tada, kai planeta patenka į nesustabdomą grįžtamojo ryšio atšilimo kilpą ir sugeria daugiau šilumos nei praranda, kol planetos vandenynai išgaruoja ir nebegali palaikyti gyvybės.

Laimei, toks klimato kaitos scenarijus nėra tikėtinas.

Nesuvaldomo šiltnamio efektas pasireiškia Veneroje, tačiau ji yra daug arčiau saulės ir turi daug storesnę, daug anglies dioksido turinčią atmosferą, kuri sulaiko daugiau šilumos nei Žemė. M.Mannas sakė, kad mokslas nepalaiko nesuvaldomo atšilimo scenarijų, nors klimato aktyvistai dažnai tuo įsitikinę. „Nėra jokios priežasties perdėti klimato grėsmės. Tiesa yra pakankamai bloga ir pakankama priežastis imtis dramatiškų veiksmų.“

M.Manno teigimu, pasaulinės temperatūros padidėjimas 3 laipsniais ar daugiau gali sukelti mūsų visuomenės infrastruktūros žlugimą ir didžiulius neramumus bei konfliktus, o tai savo ruožtu gali lemti ateitį, panašią į kai kuriuos Holivudo distopinius filmus .

Vienas iš būdų, kaip klimato kaita gali sukelti visuomenės žlugimą, yra maisto trūkumas. Planetos atšilimas turi daugybę neigiamų padarinių maisto gamybai, įskaitant augantį vandens trūkumą, o tai sumažins ir užauginamo maisto derlių.

Klimato kaita atsisuks prieš mus pačius

Paskutinis scenarijus, kurį reikia apsvarstyti, yra klimato sukeltas konfliktas. L.Kempas paaiškino, kad ateityje dėl klimato kaitos didėjantis išteklių trūkumas gali sudaryti pagrindą karams, keliantiems grėsmę žmonijai. „Yra priežasčių nerimauti, kadangi kai vandens ištekliai mažėja, o bendros gyvenimo sąlygos tampa daug, daug blogesnės, staiga galimo branduolinio karo grėsmė tampa daug didesnė“, – sakė mokslininkas.

Kitaip tariant, klimato kaitos padariniai negali tiesiogiai sukelti žmonių išnykimo, tačiau tai gali sukelti įvykių, kurie kelia rimtą pavojų šimtams milijonų, jei ne milijardams gyvybių.

Žurnale „Science Advances“ paskelbtame 2019 m. tyrime nustatyta, kad branduolinis konfliktas tarp tik Indijos ir Pakistano, turinčių nedidelę pasaulio branduolinių ginklų dalį, gali nužudyti nuo 50 iki 125 milijonų žmonių vien šiose dviejose šalyse. Branduolinis karas taip pat gali pakeisti klimatą, nes degantys miestai užpildo atmosferą dūmais, kelia grėsmę maisto gamybai visame pasaulyje ir gali sukelti masinį badą.

Kas toliau?

Nors tik išvengtas žmonijos išnykimas neatrodo kaip klimato kaitos geroji pusė, vilties dar yra. Ekspertai sako, kad dar nevėlu išvengti blogiausio scenarijaus ir gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

„Tai priklauso nuo mūsų“, – sakė M.Mannas. „Jei per ateinantį dešimtmetį nepavyks iš esmės sumažinti anglies dvideginio išmetimo, greičiausiai būsime pasmerkti dar baisesniems gamtos reiškiniams, kurie ir taip pavojingi. Pakrantės visame pasaulyje gali pradėti tvinti dėl tirpstančio ledo ir kylančio jūros lygio ir dar labiau paveikti ir taip ribotus išteklius. Jei dabar elgsimės drąsiai, galime išvengti blogiausio.“

Parengta pagal livescience.com inf. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.