„Vienas iš pagrindinių švarų orą apibūdinančių rodiklių – tai mažos teršalų, tokių kaip kietosios dalelės, azoto dioksidas, ozonas ir kt. koncentracijos aplinkos ore. Pernai Lietuvos teritorijoje oro kokybės rodikliai buvo geresni nei 2019 m. Viena iš geresnės oro kokybės priežasčių – sumažėję transporto srautai ir teršalų išmetimai dėl šalyje įvesto karantino.
Daugelyje tyrimų vietų sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos, fiksuotos mažesnės benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, azoto dioksido, ozono, daugelio sunkiųjų metalų vertės. Tačiau, palyginti su ankstesniais metais, išaugo sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracijos“, – sako Vilma Bimbaitė, Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.
Šių metų Tarptautinės švaraus oro dienos tema – „Sveikas oras, sveika planeta“ – skirta pabrėžti oro taršos poveikį sveikatai, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją. Švarus oras yra ypač svarbus žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Skaičiuojama, kad dėl oro taršos pasaulyje kasmet pirmiau laiko miršta maždaug 7 milijonai žmonių, o Lietuvoje – apie 3 tūkst. žmonių.
Dažnai plika akimi nepastebima oro tarša kelia didelį pavojų ne tik žmonėms, bet ir daro neigiamą poveikį klimatui, biologinei įvairovei ir ekosistemoms, daugelis oro taršos šaltinių tiesiogiai skatina klimato pokyčius bei kenkia gamtai.
Švaresnis oras gali pagerinti mūsų gyvenimo kokybę, padėti apsaugoti aplinką ir prisidėti prie pasaulinių klimato kaitos tikslų siekimo. Pastarųjų metų oro kokybės tyrimų Lietuvoje duomenys rodo, kad miestuose didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas toms oro kokybės valdymo priemonėms, kurios leistų efektyviau sumažinti oro užterštumą dėl transporto ir pakeltosios taršos bei kietojo kuro deginimo.
Rugsėjo 7 d. paskelbti Tarptautine švaraus oro diena nusprendė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2019 m. Šią dieną visame pasaulyje organizuojami įvairūs edukaciniai renginiai ir kitos iniciatyvos, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į oro kokybės problemas bei jų sprendimo būdus.
