Nuotekas tvarko savarankiškai: tikrai nepatogu, o ar pigiau – abejoja

Vilniečiai Rita ir Rolandas Bubneliai jau keleri metai džiaugiasi gyvenimu užmiestyje. Privatumas, erdvė ir gamtos ramybė – tai jų įvardijami privalumai. Vis dėlto kaip ir kiekvienas sprendimas, taip ir gyvenimas už miesto turi savų pliusų ir savų minusų.

 Vilniečiai Rita ir Rolandas Bubneliai.
 Vilniečiai Rita ir Rolandas Bubneliai.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 24, 2021, 4:45 PM, atnaujinta Oct 25, 2021, 4:33 PM

„Namą pradėjome statyti prieš 6 metus, nusprendėme tai daryti patys. Nusipirkę gyvenamąjį žemės sklypą, visa infrastruktūra turėjome rūpintis patys“, – pokalbį pradeda Vilniaus rajono Papiškių kaime gyvenantis R. Bubnelis.

Kooperavosi su kaimynais

Vyras pasakoja, kad prieš daugiau nei penkerius metus jų gyvenamoje vietoje nebuvo galimybės prisijungti prie miesto vandentiekio ir centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, todėl kartu su kaimynais įsirengė 90 metrų gylio artezinį gręžinį, iš kurio į jų namus atiteka vanduo, kurį vilniečiai naudoja buityje.

„Žinoma, jei tuo metu būtų buvusi galimybė prisijungti prie centralizuoto miesto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos, būtų buvę puiku. Tikrai būtume tai padarę. Deja, tokios galimybės nebuvo. Kaip yra šiuo metu – nežinau, nes nesidomėjau. Tačiau manau, kad jei tokia galimybė ir būtų, tai brangiai kainuotų, nebent iš dalies finansuotų valstybė. Nepamirškime ir fakto, kad gyventojai yra susitvarkę aplinką, nusipirkę įrenginius – viską reiktų griauti ir statyti iš naujo, o tai – papildomos išlaidos“, – sako pašnekovas.

Yra nepatogumų

R. Bubnelis tikina, kad kiekvienas įsivesdamas vietinį vandentiekį turi suvokti, kad gali susidurti ir su nepatogumais: „Nors vanduo yra pigesnis, tačiau tai nėra taip patogu, kaip gali pasirodyti. Reikia turėti name vietos, kur bus pastatytas vandens filtras, o jis užima gana daug vietos. Vertinant tai, kad šiuo metu būstai brangsta ir namų plotai mažėja – tai yra šioks toks iššūkis. Be to, miesto vandentiekio vanduo yra kokybiškesnis. Mano žiniomis, didžioji dalis pažįstamų, įskaitant ir mus, minkštiname vandenį specialiomis druskomis. Tai tinka buitinei technikai, bet ne žmogaus organizmui. Miesto vandentiekio vanduo kietesnis, turi daugiau mikroelementų ir yra malonesnių skoninių savybių.“

Vyras taip pat tikina, kad gręžinio vanduo nuolat kinta dėl įvairių geologinių aplinkybių, todėl jį reikia nuolat tikrinti, o tai – brangus malonumas. Vandens tyrimas laboratorijoje kainuoja apie 130 eurų.

„Visi kiti pigesni, greitesni tyrimai nėra tokie patikimi. Žinoma, mes geriame ir džiaugiamės savo vandeniu namuose, tačiau jei būtų galimybė prisijungti prie miesto vandentiekio – tikrai svarstytumėme šią galimybę,“ – tikina Papiškių gyventojas.

Turi nuolat prižiūrėti

Nuotekas tvarkyti Bubnelių šeimai taip pat tenka patiems. Šį sprendimą nulėmė ta pati priežastis – statant namą nebuvo galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.

„Šiuo metu mūsų name įdiegta daugiapakopė nuotekų valymo sistema. Specialistų vertinimu, ji saugi ir nekenkia aplinkai. Tačiau kaip ir vietiniu vandentiekiu, taip ir šia sistema reikia rūpintis pačiam, o tai – dar vienas rūpestis, kurio galėtų nebūti“, – tikina vyras. Kartą ar du per metus reikia kviesti aptarnaujančią įmonę, kuri išvalytų visas sistemas.

Pasak pašnekovo, ši paslauga kainuoja apie 100 eurų. Iš pažiūros, tai neatrodo brangu, tačiau R. Bubnelis tikina, kad nereikia daryti skubotų išvadų. „Vieno pažįstamo namo nuotekų sistema buvo sugedusi. Betoniniai žiedai, kurie buvo įmontuoti į žemę ir kuriuose yra nuotekų talpos, susmego per giliai, tad viską teko konstruoti iš naujo. Tai atsiėjo apie 500–600 eurų“, – įžvalgomis dalijasi vyras.

Nėra galimybės prijungti

„Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas sako, kad Papiškių gyvenvietėje, esančioje Zujūnų seniūnijoje, kurioje gyvena pašnekovas, šiuo metu nėra įrengtų centralizuotų tinklų, tad fizinių asmenų grupė arba bendrija (jei tokia yra įregistruota) galėtų teikti paraišką infrastruktūros plėtros objektų reitingavimui.

Siekiant kuo efektyviau panaudoti plėtrai skirtas investicijas, su paraiškomis pateikti projektiniai pasiūlymai ar techniniai projektai, atsižvelgiant į prisijungti ketinančių namų ūkių skaičių, tinklų ilgį bei siurblinių skaičių, vertinami ir reitinguojami. Vėliau su pareiškėjų atstovais pasirašomos sutartys dėl įsipareigojimų jungtis prie planuojamų nutiesti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) buitinių nuotekų surinkimo tinklų. Tai padaryti reikia ne ilgiau kaip per 1 metus nuo infrastruktūros įrengimo.

Jei objektas patenka į finansuojamų objektų sąrašą, „Vilniaus vandenys“ įrengia geriamojo vandens tiekimo ir (arba) buitinių nuotekų surinkimo tinklus iki sklypų ribų, gyventojai savo lėšomis įsirengia tik įvadus ir (arba) išvadus sklypo ribose.

„Visuomet rekomenduojame klientams pateikti prašymą prisijungimo sąlygoms gauti, tuomet bendrovės specialistams išanalizavus situaciją, gyventojams yra pateikiamos konkrečios prisijungimo prie centralizuotų tinklų galimybės, nurodoma, kur yra artimiausi centralizuoti tinklai. Prisijungimo sąlygos yra nemokamos ir paruošiamos per 10 darbo dienų. Prašymą joms pateikti galima bendrovės interneto tinklalapyje „, – pastebi „Vilniaus vandenų“ klientų aptarnavimo tarnybos direktorius.

Auga nekilnojamojo turto kaina

R. Bubnelis pastebi ir dar vieną centralizuoto miesto vandentiekio ir nuotekų sistemų privalumą – didesnę nekilnojamojo turto kainą. Besirengiantys statyti namą turėtų įvertinti tai, kad investavę pinigus į prisijungimą prie centralizuotų sistemų – iškart padidina savo turto vertę.

„Ir vertė išauga tikrai daugiau, nei tuo metu žmogus investavo į prisijungimą prie centralizuotų sistemų. Tai yra patogumas – kaip ir įrengti šaligatviai ar asfaltuotas privažiavimas prie namo. Visi šie dalykai paverčia investiciją tvaresne“, – teigia pašnekovas.

Papiškių gyventojas sutiko dalyvauti eksperimente, kurio metu į laboratoriją tyrimams pristatys vandens iš naudojamo gręžinio bei nuotekų mėginius. Jam smalsu sužinoti, ar vanduo iš gręžinio yra saugus naudoti, ar individualūs valymo įrenginiai gerai atlieka savo darbą. Tyrimų rezultatais ir ekspertų komentarais pasidalinsime šioje rubrikoje.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.