Kalbėdama likus kelioms savaitėms iki itin svarbios Jungtinių Tautų klimato konferencijos Glazge, G. Thunberg kaltino vyriausybes „begėdiškai sveikinus save“ už nepakankamus pažadus sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir užtikrinti finansavimą kovai su klimato pokyčiais.
Per Milane prasidėjusio forumo „Youth4Climate“ („Jaunimas už klimatą“) atidarymą 18-metė aktyvistė priminė politikų dažnai kartojamas pakilias frazes ir jų atotrūkį nuo veiksmų.
„Nėra atsarginės planetos, nėra planetos – bla, bla bla“, – pamėgdžiojo G. Thunberg ir sulaukė šiltų plojimų.
Perfrazuodama Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono, kurio šalis organizuoja klimato konferenciją COP26, balandį pasakytą kalbą, G. Thunberg tęsė: „Tai nėra koks nors politiškai korektiškas sapnas apie triušiukų glėbesčiavimąsi arba geresnį atstatymą – bla, bla, bla – žalioji ekonomika – bla, bla, bla, neutralumas iki 2050 metų – bla, bla, bla – klimatui neutralus – bla, bla, bla.“
„Tai viskas, ką girdime iš vadinamųjų lyderių: žodžiai, puikiai skambantys žodžiai, bet iki šiol neatvedę prie jokių veiksmų. Mūsų viltys ir svajonės nuskandintos jų tuščiuose žodžiuose ir pažaduose“, – piktinosi aktyvistė.
Tris dienas Milane vyksiančiame renginyje dalyvauja apie 400 jaunųjų aktyvistų iš beveik 200 šalių. Jie pateiks bendrą kreipimąsi į šios savaitės gale vyksiantį ministrų susitikimą, per kurį ketinama atlikti parengiamuosius žinsnius lapkritį Glazge vyksiančiai COP26 konferencijai.
„Mūsų lyderių sąmoningas neveiklumas yra visų dabartinių ir būsimų kartų išdavystė“, – kaltino G. Thunberg.
Pasak jos, vyriausybės „begėdiškai sveikino vienos kitas, nors vis dar nesugebėjo sutelkti seniai vėluojančio finansavimo“ nuo klimato kaitos smarkiai kenčiančioms besivystančioms šalims.
Ugandos jaunimo aktyvistė Vanessa Nakate antrino G. Thunberg nusivylimui lyderių neveiklumu.
„Kiek dar vaikai miegos alkani, nes jų ūkiai buvo nuplauti, nes jų derlius išdžiūvo dėl ekstremalių orų salygų?“ – ji klausė dalyvių.
„Kiek dar stebėsime, kaip jie miršta iš troškulio arba gaudo orą per potvynius? Pasaulio lyderiai stebi, kaip tai vyksta, ir leidžia tam tęstis“, – pridūrė delegatė.
„Laikas mokėti pinigus“
COP26 konferencija laikoma gyvybiškai svarbia 2015 metų Paryžiaus sutarties tęstinumui. Šia sutartimi valstybės įsipareigojo stengtis, kad pasaulio klimato atšiltų „gerokai mažiau“ nei 2 Celsijaus laipsniais.
Šia istorine sutartimi taip pat buvo numatyta siekti, kad klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio, jeigu tai įmanoma.
Tačiau praėjus šešeriems metams po sutarties sudarymo šalys vis dar nėra susitarusios, kaip tai veiks praktiškai.
Tarp iki šiol neišspręstų klausimų – kaip bus skaičiuojamas kiekvienos šalies išmetamų anglies junginių mažinimas, taip pat kaip bus finansuojami klimato kaitos stabdymo projektai.
Šalys, jau dabar kenčiančios nuo ekstremalių potvynių, sausrų, audrų ir kylančio jūros lygio, ragina išsivysčiusias valstybes per COP26 tesėti prieš dešimtmetį duotus pažadus skirti joms po 100 mlrd. JAV dolerių per metus atkuriamosioms arba prisitaikymo priemonėms.
COP26 pirmininkas Alokas Sharma delegatams antradienį sakė, kad „dabar yra laikas išsivysčiusioms šalims tesėti savo pažadus dėl pinigų, skirtų palaikyti besivystančias šalis, susiduriančias su klimato kaitos stiprėjančiu poveikiu“.
Konferencijos organizatorė Britanija sako norinti, kad per renginį Glazge siekis užtikrinti ne didesnį kaip 1,5 laipsnio atšilimą išliktų įgyvendinamas, ypač jeigu šalims pavyktų susitarti atsisakyti gaminti energiją kūrenant anglimis.
Tačiau Jungtinės Tautos šį mėnesį pareiškė, kad naujausi šalių planai mažinti išmetalų kiekį toliau veda mūsų planetą į „katastrofinį“ atšilimą 2,7 laipsnio.
