Jau kelerius metus atvykėlius Širvintos pasitinka užrašu: „Širvintos gražinasi. Atsiprašome už nepatogumus“.
Miestas pastaraisiais metais pasikeitė neatpažįstamai. Sutvarkytas miesto parkas, iškilo įspūdingas sporto kompleksas, įrengti takai aplink tvenkinį, jo krantus sujungė tiltas, prie tvenkinio atsirado aikštelė vaikų pramogoms, muzikinis fontanas, sporto salelė su treniruokliais.
Asfaltuojamos gatvės, tiesiami nauji šaligatviai, trinkelėmis išklota savivaldybės aikštė ir lauko renginių estrada, vyksta kiti atnaujinimo darbai.
Krito šimtai brandžių medžių
Gyventojus patogumai džiugina, tad niekas neprotestavo, kai krito obelys palei Plento gatvę, kelmais „pasipuošė“ tvenkinio pakrantės, buvo iškirstos gražiosios liepos prie naujojo sporto komplekso ir vešlūs medžiai prie Kultūros centro.
Nesipiktinta net tada, kai buvo išguldyta visa centrinės Vilniaus gatvės brandžių medžių alėja.
Beje, pasak vietos folkloro, merė Živilė Pinskuvienė yra pareiškusi, kad be jos žinios nenukris nė vienas medžio lapelis.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė tvirtino, kad kirtimų reikėjo vykdant Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą.
Esą šaligatvio pločio pagal dabartinius įstatymus neužteko pravažiuoti neįgaliesiems, o jo praplėsti neleido privatūs sklypai. Taigi teko pašalinti į šaligatvį įterptus medžius. Be to, jie esą augo per arti elektros tinklų.
Net Vilniuje galioja kiti įstatymai – juk medžiai čia terpiami į dar siauresnius šaligatvius ir elektros stulpai jiems netrukdo. Be to, Širvintose neliko net ir toli nuo elektros tinklų augusių medžių.
I.Baltušytė-Četrauskienė negalėjo prisiminti, ar projektas buvo derinamas su aplinkosaugininkais ir dendrologais, bet tvirtino: „Kas antras medis buvo supuvęs, kas trečias – ligotas, be to, jie buvo netinkamai genėjami.“
Administracijos direktorė tikino, kad prie atnaujintos gatvės ten, kur leis įstatymai, želdynai bus atkurti. Tačiau praėjo metai, o nutiesus šaligatvius gatvė liko plika.
Sprendimai atsirūgs ateityje
„Širvintose atsirado daugybė gražių medžių. Nuolat puošiame viešąsias erdves anksčiau nematytų rūšių sodinukais. Senieji medžiai neteikė tiek naudos gamtai, kiek mūsų pasodinti nauji“, – džiaugėsi I.Baltušytė-Četrauskienė.
Tačiau želdynų specialistę, miesto antropologę Jekateriną Lavrinec toks požiūris liūdina.
„Brandūs medžiai atlieka labai daug naudingų funkcijų – neutralizuoja karštį, teikia pavėsį, sugeria kritulius, skatina biologinę įvairovę. Jie teikia kur kas daugiau naudos nei jauni medeliai.
Anksčiau ar vėliau brandžius medžius iškirtusių miestų administratoriams teks priimti sprendimus, kaip apsaugoti viešąsias erdves nuo karščio ir kritulių kaupimosi, miesto kanalizacijos apkrovos.
Dėl tokių kirtimų, kaip Širvintose, miestuose atsiranda kaitros salos, saulėkaitoje drastiškai pakyla temperatūra, įkaista dangos, nukenčia biologinė įvairovė.
Europos Sąjungos lygiu skatinamos visiškai priešingos, į klimato kaitos iššūkius orientuotos iniciatyvos. Ne mažiau svarbu yra tai, kad senosios alėjos kuria miestų tapatybę ir įvaizdį, yra jų istorijos, kraštovaizdžio dalis – pasididžiavimo objektas“, – dėstė mokslininkė.
Ji pridūrė, kad biologai ir sodininkai rekomenduoja želdinimui rinktis vietines rūšis, nes nevietinių rūšių augalams reikia didesnės ir brangesnės priežiūros – jei to nėra, ilgainiui jie miršta ir turi būti periodiškai atnaujinami.
Širvintų I.Šeiniaus alėjoje jau teko keisti pirma laiko dėl prastos priežiūros žuvusius medelius.
Tikri paukščiai nelaukiami
Savivaldybėms leidimo „iš aukščiau“ kirtimams nereikia – jos gali tvarkytis savo nuožiūra. Veiklūs vadovai kuria miestų veidą pagal savo išmanymą.
Štai Širvintų tvenkinio pakrantės nusėtos kelmais, o pasivaikščiojimo taką puošia mediniai briedžiai. Tobulai sutvarkytame beržyne paukščių giesmės sklinda iš įrašo.
Pasak ornitologo Mariaus Karlono, sparnuočių veisimosi metu tokie įrašai išstumia gyvus paukščius, nes perspėja juos, kad teritorija jau užimta.
O gal paukščiai čia tiesiog nepageidaujami? Juk visame beržynėlyje kabo tiktai vienas sukrypęs inkilas.
Smulkius paukštelius išstumia ir atkaklus alyvų, akacijų naikinimas mieste. Dėl pavyzdingos tvarkos pavasarį, vandens paukščių veisimosi metu, buvo skutamos tvenkinių pakrantės.
Miestai supanašėjo
„Deja, savivaldybių nuostata aplinkos atžvilgiu šiuo metu labai destruktyvi. Dėl medžių naikinimo mūsų miestai taip supanašėjo, kad juos sunku atskirti vieną nuo kito. Miestas neturi kuo pasigirti, jeigu jo viešosios erdvės standartizuojamos. Didžiulė bėda, kad iš miesto į miestą keliauja trinkelizacijos projektai.
Neišmintinga rengti miestų atnaujinimo projektus prieš tai neišsiaiškinus, kas tose vietose yra vertinga“, – teigė J.Lavrinec.
Prieš kelerius metus specialistai atliko Lietuvos miestų viešųjų erdvių atnaujinimo ekspertizę – lygino miestų vaizdus prieš ir po atnaujinimo.
Ekspertai padarė vienareikšmišką išvadą: nesaugant želdinių, teikiant prioritetą trinkelių klojimui prarandama miestų tapatybė.
