Aplinkosaugininkai kilo į kovą su upelių teršėjais: kai kurie atsikrato ne tik nuotekomis, bet ir šiukšlėmis

Aplinkosaugininkai ir savivaldybės atstovai dar pernai pakilo į kovą su upelių teršėjais. Ši kova tęsėsi ir šiais metais. Paaiškėjo, kokie yra patikrinimų rezultatai ir kokios baudos buvo skirtos pažeidėjams.

Nuo per KTU Studentų miestelį tekančio Gričiupio upelio kartais dvelkia nemalonus kvapas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nuo per KTU Studentų miestelį tekančio Gričiupio upelio kartais dvelkia nemalonus kvapas.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Mickevičiaus slėnyje tekančio Girstupio upelio vagoje ir pakrantėje mėtėsi įvairios šiukšlės.
A.Mickevičiaus slėnyje tekančio Girstupio upelio vagoje ir pakrantėje mėtėsi įvairios šiukšlės.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 16, 2021, 1:50 PM

Girstupio ir jo intakas Gričiupio upeliai yra gražiose Kauno vietose. Gyventojai prie šių vandens telkinių norėtų ilsėtis, bet nuo vandens sklinda nemalonūs kvapai.

Savivaldybė antrus metus kovoja su galimais šių vandens telkinių teršėjais, šiemet kai kam teks pakloti ir 600 eurų.

Tačiau kovojant su nuotekų leidėjais į upelius jų pakrantes patvarkyti dažnai pamirštama.

Vandenyje mėtosi ir šiukšlės

Girstupio upelis daugelyje vietų srovena po žeme, bet žemės paviršiuje jo vaga galima pasigrožėti Ąžuolyne esančiame Adomo Mickevičiaus slėnyje.

Gričiupio upelis daugelyje vietų irgi kanalizuotas, bet prie Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelio ir greta Pašilės, Medžiotojų bei kitų mažesnių gatvių vingiuoja žemės paviršiuje. Ši vieta paskelbta Gričiupio parku, ties Studentų miesteliu upelio slėnyje planuojama įrengti suolus, kitokią infrastruktūrą, kad ilsėtis būtų patogiau.

Kauniečiai daug metų skundžiasi, kad ilgiau pabūti prie šių vandens telkinių neįmanoma, nes jų vanduo dvokia, įtariama, kad upelius teršia greta gyvenantys žmonės, į vandenį leidžiantys nuotekas.

Neseniai pasidairius šių upelių pakrantėse nemalonus kvapas vos kuteno nosį, bet upelių vagose ir ant krantų mėtėsi šiukšlės.

Rado įvairių pažeidimų

Pernai Kauno savivaldybės atstovai ėmėsi Girstupio ir Gričiupio upelių taršos prevencijos ir rengė kassavaitinius patikrinimus: apžiūrinėjo būstus, kurių gyventojai turi individualias nuotekų sistemas.

2020 metų vasarą patikrinus beveik 30 Saulės, Studentų, A.Purėno, Gričiupio, Lygybės, Medžiotojų, Naručio, Pašilės, Rytų, S.Šalkauskio gatvėse esančius būstus paaiškėjo, kad dalis gyventojų piktybiškai ir sąmoningai teršia upelius.

„Buitinės nuotekos nešamos kibirais ir išpilamos už valdos ribų, buvo aptiktas pilnas surinkimo šulinys, kurio nevalytas turinys tekėjo ne kur kitur, o į Gričiupio upelio šlaitą. Dalyje privačių valdų stovi valymo įrenginiai, tačiau buvo atvejų, kai jie buvo įjungti tik pradėjus patikrinimą“, – pasakojo tuometinis miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas.

Šiemet tikrino 24 kartus

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė sakė, kad siekiant sumažinti Kauno miesto paviršinių vandens telkinių taršą ir identifikuoti galimus teršėjus, šiais metais ir vėl buvo organizuojami valdų, kuriose nuotekos tvarkomos individualiai, patikrinimai.

Jas tikrino įmonės „Kauno vandenys“, savivaldybės Aplinkos apsaugos ir Viešosios tvarkos skyrių bei Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos specialistai.

Teritorijos, kurių valdytojai ar naudotojai nėra sudarę sutarčių su įmone „Kauno vandenys“ dėl nuotekų tvarkymo, buvo tikrinamos pasirinktinai. Apie atvykimo laiką gyventojai iš anksto nebuvo informuojami.

„Šiais metais komisija surengė 24 patikrinimus, kurių metų buvo apžiūrėta daugiau kaip 600 namų valdų.

Per 2021 metus 400 abonentų, kuriems buvo teikiama paslauga „Vanduo“, ją pasikeitė į paslaugą „Vanduo-nuotekos“, tai yra susitvarkė dokumentus ir prisijungė prie centralizuotų nuotekų tinklų“, – sakė R.Savickienė.

Skyrė pinigines baudas

Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis pranešė, kad šio skyriaus specialistai atliko daugiau kaip 200 administracinių nusižengimų tyrimų dėl miesto švaros ir tvarkos taisyklių pažeidimo.

„Buvo tikrinama, ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, turi individualiųjų nuotekų transportavimo paslaugų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kuriuos privalo saugoti ne mažiau kaip dvejus metus. Buvo nustatyta daugiau kaip 190 pažeidimų“, – sakė G.Gatulis.

Pažeidėjams skirti įspėjimai arba baudos nuo 20 iki 600 eurų.

Dėl to, kad prie upelių ir jų vagose mėtosi įvairių šiukšlių, R.Savickienė teigė, kad upelių vagos ir jų teritorijos reguliariai tvarkomos, taip pat reaguojama į gyventojų pranešimus – jei jie pasitvirtina, žaliosios zonos tvarkomos papildomai.

Skundų kasmet sulaukia vis mažiau

Gyventojai yra labai aktyvūs ir dėl nemalonių kvapų, sklindančių iš upelių, ar pastebėtos galimos taršos iš karto reaguoja ir skundžiasi. Pernai miesto gyventojai į mus kreipdavosi kur kas dažniau nei šiais metais.

Iš to galime spręsti, kad tarša yra sumažėjusi. Žinoma, situacija dar nėra visiškai gera, be kur kas geresnė nei pernai. Gyventojų valdų patikrinimai bus tęsiami ir kitais metais.

Kitų metų pradžioje turėsime ir visus laboratorijos tyrimų duomenis, tad 2020-ųjų ir šių metų upelių taršos rodiklius žinosime tiksliau“, – sako Rasa Žitkevičiūtė, Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.