Tarša per metus pražudė daugiau žmonių nei koronavirusas

Valstybių ir įmonių tarša sukelia daugiau mirčių visame pasaulyje nei COVID-19, sakoma antradienį paskelbtoje JT aplinkosaugos ataskaitoje, kurioje raginama imtis „neatidėliotinų ir ambicingų veiksmų“ bei uždrausti kai kurias toksines chemines medžiagas, praneša „Reuters“.

Valstybių ir įmonių tarša prisideda prie daugiau mirčių visame pasaulyje nei COVID-19. <br>123rf nuotr.
Valstybių ir įmonių tarša prisideda prie daugiau mirčių visame pasaulyje nei COVID-19. <br>123rf nuotr.
Valstybių ir įmonių tarša prisideda prie daugiau mirčių visame pasaulyje nei COVID-19. <br>123rf nuotr.
Valstybių ir įmonių tarša prisideda prie daugiau mirčių visame pasaulyje nei COVID-19. <br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 16, 2022, 6:27 PM

Ataskaitoje teigiama, kad tarša pesticidais, plastiku ir elektronikos atliekomis sukelia mažiausiai 9 milijonus ankstyvų mirčių per metus, o ši problema iš esmės yra nepastebėta.

Remiantis „Worldometer“ duomenimis, koronaviruso pandemija nusinešė beveik 5,9 mln. gyvybių.

„Dabartiniai taršos ir toksinių medžiagų keliamos rizikos valdymo metodai akivaizdžiai žlunga, todėl plačiai pažeidžiama teisė į švarią, sveiką ir tvarią aplinką“, – apibendrino ataskaitos autorius, JT pranešėjas Davidas Boydas.

„Manau, kad žmonės turėjo etinį, o dabar turi ir teisinį įsipareigojimą padaryti situaciją geresne“, – vėliau interviu „Reuters“ sakė jis.

Dokumentas, kuris kitą mėnesį turės būti pristatytas JT Žmogaus teisių tarybai, švarią aplinką paskelbė žmogaus teise.

Jame raginama uždrausti polifluoralkilą ir perfluoralkilą – žmogaus sukurtas medžiagas, naudojamas buitiniuose gaminiuose, pavyzdžiui, neprilimpančiose keptuvėse ar panašiuose virtuvės reikmenyse. Šios medžiagos buvo siejamos su vėžiu ir vadinamos „amžinais chemikalais“, nes lengvai nesuyra.

Ataskaitoje taip pat raginama išvalyti užterštas vietas ir, kraštutiniais atvejais, galimą paveiktų bendruomenių – daugelio jų neturtingų, marginalizuotų ir čiabuvių – perkėlimą iš vadinamųjų „paaukotų zonų“.

Šis terminas, kuris iš pradžių buvo naudojamas apibūdinti branduolinių bandymų zonas, ataskaitoje buvo išplėstas įtraukiant bet kurią labai užterštą vietą arba vietą, kuri dėl klimato kaitos tapo netinkama gyventi.

„Ką aš tikiuosi padaryti, pasakodamas šias istorijas apie paaukotas zonas, tai iš tikrųjų parodyti nuo to nukentėjusius žmones, o ne statistiką“, – sakė D.Boydas.

D.Boydas mano, kad šis pranešimas yra pats sunkiausias ir sakė, kad tikisi „atstūmimo“, kai jį pateiks Tarybai Ženevoje.

JT teisių vadovė Michelle Bachelet pavadino grėsmes aplinkai didžiausiu pasauliniu iššūkiu žmogaus teisėms, o vis daugiau klimato ir aplinkosaugos teisingumo bylų sėkmingai remiasi žmogaus teisėmis.

Cheminės atliekos bus įtrauktos į derybas JT aplinkosaugos konferencijoje Nairobyje, Kenijoje, prasidėsiančioje vasario 28 d., įskaitant pasiūlymą įsteigti specialią grupę, panašią į Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar panaikinta PVM lengvata tikrai žlugdo maitinimo verslą?