Pasak jo, jaunimas yra itin nepatenkintas politikų darbotvarke ir tuo, kad aplinkosaugos klausimai nėra prioritetizuojami – dažnai skambūs šūkiai lieka balsu tyruose.
„Iš tikrųjų, Lietuvą galima įvardyti kaip viską, kas yra blogai su politiniais sprendimais. <...> Galiu pasakyti iliustruojantį pavyzdį. Mūsų Aplinkos ministerija užsibrėžė tikslą – iki 2030-ųjų metų 50 proc. viso Lietuvos automobilių parko turėtų sudaryti elektriniai automobiliai.
Tam nėra jokios infrastruktūros, bet tikslas gražus. Dabar [elektromobiliai] sudaro kiek daugiau negu pusę procento viso parko. Tad kaip pasieks tikslą, neaišku. <...> Mūsų tokie pažadai yra visiškai deklaratyvūs“ – Žinių radijo laidoje „Žalias sprendimas“ kalbėjo pašnekovas.
Ar toks tragiškas vaizdas politinėje arenoje gali paskatinti aktyvų jaunimą imti vadžias į savo rankas – eiti politikon, nešti žaliąją darbotvarkę ir priimti būtinus sprendimus planetos išsaugojimui?
L. Tamulynas neabejoja, jog jauni žmonės yra pilni motyvacijos tokiems žingsniams, tačiau dėl menko visuomenės dėmesio ekologijai, jauno žmogaus ryžtas gali tapti „kova su vėjo malūnais“.
„Tas jaunas žmogus, kuris eina į politiką su žaliąja darbotvarke – tai yra savižudis. Kiek žmonių Lietuvoje rūpi ta žalioji darbotvarkė, kad tai būtų politinio pasirinkimo klausimas?
Tai labai gerai iliustruoja Lietuvos žaliųjų partijos pavyzdys Vilniuje, kur per pastaruosius savivaldos rinkimus jie surinko 1,4 proc. rinkėjų balsų. Taigi, tai nėra ta problema, kurią mes dabar matytume taip aiškiai“ – pabrėžia aktyvistas.
Jeigu visuomenė stokoja rūpesčio aplinkos išsaugojimu, jeigu politinėje erdvėje „nuversti kalnus“ yra bene neįmanoma, kokia išeitis iš tokio akligatvio?
„Sprendimas yra labai paprastas. Vis tiek eiti į politiką, žudytis ir stengtis kažką pakeisti – ir yra galimybė, kad kažką padarysi.
Ji labai menka, reikalaus daug darbo. Bet aš asmeniškai sakyčiau, kad eiti – ir kuo ten mūsų bus daugiau, tuo bus galbūt lengviau kažką pramušti. Nes kitu atveju, išeitis yra tik viena – tave nužudys gamta“ – kalba Tamulynas.
Be darbo politinėje erdvėje, svarbu atkreipti kuo daugiau dėmesio į klimato kaitos problemas. Jaunuolis tiki, jog „kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo labiau žmonė pradės pastebėti pokytį, kuris vyksta aplink juos. Ir tuo greičiau tai taps nauja problema“.
Vis dėlto, svarbu ieškoti ne tik naujų ir netradicinių formų skleisti aplinkosaugos žinutes, tačiau galvoti, kaip tokios žinutės gali duoti kuo daugiau svorio ir rezultatų.
„Didžiausia eisena Berlyne eisena prieš klimato kaitą vyko dieną prieš rinkimus. Tada galbūt ir nėra keista, kad Žaliųjų partija Berlyne tiesiog šluoja rinkimus ir pirmą kartą surenka tiek daug balsų Bundestage apskritai. Tad mums reikia surasti tų nekonvencinių, nestandartinių būdų, kaip pateikti tas idėjas.
Daug kas pas mus vis dar yra paprastam lygyje. Mes padarom protestą, pašnekame apie tai garsiai. Bet realiai pasikeitė žmonės, pasikeitė karta – ir reikia prie to prisitaikyti“ – akcentuoja pašnekovas.
