Valant Kuršių marias bus pašalintas rekordinis kiekis taršą kaupiančių augalų

Iš Kuršių marių pakrantės šiemet suplanuota pašalinti daugiau kaip 250 tonų sausos nendrių biomasės ir taip iš vandens išimti rekordiškai didelį su žemės ūkio tarša ir nuotekomis į vandenį patekusių maistinių medžiagų kiekį: apie 0,3 tonų fosforo ir 1,05 tonų azoto ir 273 tonų BDS7 junginio.

Iš Kuršių marių pakrantės šiemet suplanuota pašalinti daugiau kaip 250 tonų sausos nendrių biomasės ir taip iš vandens išimti rekordiškai didelį su žemės ūkio tarša ir nuotekomis į vandenį patekusių maistinių medžiagų kiekį<br>S.Petrošiaus nuotr. 
Iš Kuršių marių pakrantės šiemet suplanuota pašalinti daugiau kaip 250 tonų sausos nendrių biomasės ir taip iš vandens išimti rekordiškai didelį su žemės ūkio tarša ir nuotekomis į vandenį patekusių maistinių medžiagų kiekį<br>S.Petrošiaus nuotr. 
Iš Kuršių marių pakrantės šiemet suplanuota pašalinti daugiau kaip 250 tonų sausos nendrių biomasės ir taip iš vandens išimti rekordiškai didelį su žemės ūkio tarša ir nuotekomis į vandenį patekusių maistinių medžiagų kiekį<br>S.Petrošiaus nuotr. 
Iš Kuršių marių pakrantės šiemet suplanuota pašalinti daugiau kaip 250 tonų sausos nendrių biomasės ir taip iš vandens išimti rekordiškai didelį su žemės ūkio tarša ir nuotekomis į vandenį patekusių maistinių medžiagų kiekį<br>S.Petrošiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 22, 2022, 9:49 AM

Šiuo metu Kuršių mariose ir telkinio pakrantėse veši apie 5 tūkst. ha nendrynų. Aplinkosaugininkų teigimu, jų plotai dėl žemės ūkio taršos, gyventojų ir pramonės nuotekų nuolat nevaldomai plečiasi.

Intensyvų nendrynų vešėjimą ir nevaldomą jų plėtimąsi skatina maistinių medžiagų perteklius vandenyje, daugiausiai fosforas ir azotas. Dėl fosforo ir azoto pertekliaus, daugelį metų Kuršių marias alina eutrofikacija, dūsta žuvys, moliuskai, intensyviai dauginasi dumbliai, žydi vanduo, atsiranda nemalonus kvapas.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 1 kv. metro plote augančiose nendrėse per sezoną susikaupia iki 7,2 g fosforo ir iki 87,3 g azoto.

Pasak darbus organizuojančio ir nuo 1995 m. nendres pjaunančio Minijos (Mingės) kaimo verslininko Stasio Petrošiaus, nendrės šiuo metu pjaunamos 80 ha sklype Šilutės rajone.

„Investicijų šiems darbams reikia nemažų. 10 metų senumo nendrių kombainas kainuoja apie 100 tūkst. eurų. Gal todėl Lietuvoje tik mes ir dar viena įmonė užsiima nendrių pjovimu. Daugiau jų yra Lenkijoje ir Latvijoje. Šiemet Išaugus nendrynų šalinimo poreikiui, darbams papildomai pasitelkta technika iš Latvijos“, – aiškino S.Petrošius.

Poreikis išaugo dėl pasirašytos sutarties su „Grigeo Klaipėda“. Bendrovė, šalindama nendres savo iniciatyva ir lėšomis, siekia iš Kuršių marių pašalinti teršalus bei įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Bendrovės atstovų teigimu, sausos nendrių biomasės šalinimo priemonė inicijuota ir pristatyta Aplinkos apsaugos departamentui atsižvelgiant į Europos Sąjungos reguliavimą aplinkosaugos srityje.

Jis įpareigoja šalis nares užtikrinti, kad tiriant žalą gamtai būtų nustatytas realus didelės žalos gamtai faktas, tik tuomet vertinamas jos dydis, o sprendžiant žalos atlyginimo klausimą prioritetas būtų teikiamas natūrai – gamtos elemento pirminės būklės atkūrimui.

Kol Lietuvoje tokia praktika dar tik formuojasi, ES taisyklės ir ES teisingumo teismo praktika atriboja žalos gamtai ir taršos klausimus. Didelės žalos gamtai faktas turi būti įrodomas tam skirtomis priemonėmis, o ne numanomas iš anksto.

Kaip teigė S.Petrošius, šiuo metu vyksta antrasis nendrynų šalinimo etapas. Pernai gruodžio mėnesį jo įmonė nušienavo apie 20 tonų nendrių. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad joje buvo 0,07 tonų azoto, BDS7 medžiagos – 18,25 tonos, ir 0,02 tonos fosforo.

Kokybiškiausios nendrės bus panaudotos stogų gamybai, o likusias „Grigeo Klaipėda“ naudos kaip biokurą. Dėl šios priežasties pasirašyta sutartis su „Gren Klaipėda“. Dalį pašalintų nendrynų dar panaudos kitais būdais, pavyzdžiui, laukams trešti ar kompostui.

Paprastai S.Petrošiaus valdoma bendrovė „Mingės egzotika“ per metus nušienaudavo nuo 40 iki 60 tonų nendrių.

Anksčiau šiemet apie nendrynų pjovimą pranešė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, kurios iniciatyva ketinama pašalinti dar 7 ha nendrynų.

Remiantis mokslininkų rekomendacijomis vykdomas mariose įsigalėjusių nendrynų šienavimas ne tik efektyviai valo teršalus iš Kuršių marių, bet ir padeda išsaugoti sparčiai nykstančią bioįvairovę, atkuria buveines paukščiams ir gyvūnams ir sugrąžins marių rekreacinį patrauklumą.

Anksčiau palei Neringą sodinę nendres, kad šios apsaugotų krantus nuo erozijos, dabar aplinkosaugininkai pastebi ir neigiamas jų sąžalynų pasekmes. Užkariaujančios vis didesnius plotus nendrės mažina biologinę įvairovę ir išstumia ne tik kitus augalus, bet ir gyvūnus. Prie Neringos beveik nebeliko anksčiau čia gausiai perėjusių urvinių ančių, o kitame krante smarkiai sumažėjo visoje Europoje saugomos meldinės nendrinukės populiacija, kuriai reikia aliuvinių pievų su aukšta žole, bet ne nendrėmis.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.