Pirmiausia, dėl jų tampa gerokai sunkiau rūšiuoti komunalines atliekas. Be to, šių cigarečių medžiagos gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai.
Pasak elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vien per 2019 metus pasaulyje susidarė 53,6 mln. tonų elektronikos atliekų, tačiau buvo jų surinkta ir perdirbta mažiau nei penktadalis. Remiantis pateikiama statistika, per metus šių atliekų srauto augimas sudaro 3–5 procentus.
„Nors elektroninė cigaretė atrodo nekaltai, išardę pamatytume, kad vienas cigaretes sudaro maitinimo elementas, kaitiklis ir kapsulės, kurioje yra nikotino tirpalas, kitas baterija, kaitiklis kartu su kapsule bei skysčiu. Cigarečių korpusas gaminamas iš plastiko arba aliuminio.
Dažnai niekas nesusimąsto, kad šiame įrenginyje yra iki 80 cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, alavas ir švinas“, – sako Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus patarėjas Paulius Rutkauskas.
Jeigu tokios atliekos atsiduria, bet kur ar kartu su komunalinėmis atliekomis, jos aplinkai daro didelę žalą – teršia dirvožemį, taip pat gali prasiskverbti į gruntinius vandenius, skleidžia toksiškas medžiagas.
„Nebetinkamas naudojimui elektronines cigaretes reikia šalinti smulkiai elektronikai skirtose talpose, jas galima rasite didesniuose prekybos centruose ir kitose elektronikos prekių platinimo vietose. Yra ir kitų alternatyvų – jas nemokamai priima elektroninėmis cigaretėmis prekiaujančios parduotuvės, elektronikos atliekas tvarkančios bendrovės, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės“, – vardijo P.Rutkauskas.
Aplinkosaugininkas primena, kad elektroninių naudoti nebetinkamų cigarečių negalima mesti į baterijoms skirtas talpas. Jos turi būti rūšiuojamos kartu su elektros ir elektroninės įrangos atliekomis.
