Vokietijos meteorologijos tarnybos (DWD) atliktas tyrimas prognozuoja, kad kritulių kiekis Viduržemio jūros regione ilgainiui mažės, o jų mastas priklausys nuo visuotinio atšilimo lygio. Taip pat numatoma didesnių sausrų rizika Vidurio Europoje ir ypač Vakarų Europoje.
Klimatologai pabrėžė, kad nuo šių metų pavasario Europa patyrė plataus masto sausrą, ji smarkiai paveikė vandens lygį ir žemės ūkį bei privertė riboti vandens naudojimą. Kai kuriose Europos dalyse, įskaitant šiaurinę Italiją, sausa buvo ir žiemą. Viduržemio jūros regione buvo ketvirtas sausiausias nuo 1901 m. pavasaris, o Vokietijoje beveik kiekvienas pavasaris nuo 2009 m. buvo per sausas.
Sausra gali pasireikšti didelėje Europos dalyje ir per ateinančius tris mėnesius, nes pirminiai skaičiavimai rodo, kad jie vėl bus sausesni nei ilgalaikis vidurkis lyginamuoju laikotarpiu nuo 1991 iki 2020 metų. Pastebėta, kad kritulių trūkumas susidaro beveik visuose vienuolikoje tirtų Europos regionų. Tik Baltijos šalyse ir Skandinavijoje pastaraisiais mėnesiais lietaus nebuvo per mažai.
Tuo metu Po slėnyje Šiaurės Italijoje, kurį šiuo metu kamuoja didžiulė sausra, nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis nesiekė vidurkio, išskyrus 2021 m. lapkritį. Didžiausias kritulių kiekis regione paprastai susidaro nuo gegužės iki lapkričio, tačiau nuo 2021 m. rugpjūčio penki iš šių mėnesių atnešė tik nuo 50 iki 75 proc. įprastų kritulių.
Vidurio Europoje nuo praėjusių metų rugsėjo lietus nepasiekė vidurkio – vienintelė išimtis buvo 2022 m. vasaris. 2022 m. kovas buvo išskirtinai sausas, iškrito tik maždaug trečdalis įprastų kritulių.
