Paskelbė Kuršių marių taršos duomenis – dalis nuotekų į vandenį suteka net nevalytos

Į didžiausią taršą patiriančią Kuršių marių dalį ties Klaipėda nuotekos plūsta iš poros dešimčių įmonių. Dalis jų į vandenį suteka net nevalytos.

Išleistų teršalų kiekis 2017–2020 metais vidutiniškai siekė po 2115 tonų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Išleistų teršalų kiekis 2017–2020 metais vidutiniškai siekė po 2115 tonų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Išleistų teršalų kiekis 2017–2020 metais vidutiniškai siekė po 2115 tonų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Išleistų teršalų kiekis 2017–2020 metais vidutiniškai siekė po 2115 tonų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 14, 2022, 8:01 AM

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) paskelbė Kuršių marių taršos duomenis, o jie – niūrūs.

„Klaipėdos sąsiaurio – uosto akvatorijos hidromorfologinė, fizinė ir cheminė būklė dėl ūkinės veiklos yra stipriai pakitusi“, – teigiama agentūros ataskaitoje.

Šiuo metu pateikti duomenys rodo, kad į labiausiai teršiamą Kuršių marių dalį – 12 kilometrų ilgio Klaipėdos sąsiaurį nuo Kiaulės Nugaros iki jūros vartų – leidimus išleisti nuotekas 2020 m. turėjo 21 įmonė, valdanti 67 nuotekų išleistuvus.

Per metus jais į Kuršių marias sutekėjo daugiau nei 87 mln. kub. metrų nuotekų.

AAA duomenimis, didžioji dalis, per 70 mln. kub. metrų, į marias išleidžiamų nuotekų buvo arba išvalytos iki reikiamų normų (tokių buvo 16 mln. kub. metrų), arba jų apskritai nereikėjo valyti. Tai aušinimo vanduo, paviršinės nuotekos ir Lietuvos jūrų muziejaus gamybinės nuotekos.

Tačiau į vandens telkinį pateko ir nepakankamai išvalytos (257 tūkst. kub. metrų) bei visiškai nevalytos (74 tūkst. kub. metrų) nuotekos.

Ataskaitoje nurodoma, kad daugiausia nepakankamai išvalytų nuotekų Malkų įlankoje išleido bendrovės „Vakarų techninė tarnyba“ (85,82 tukst. kub. metrų), Malkų įlankos terminalas (47,2 tūkst. kub. metrų) bei KLASCO (40,01 tūkst. kub. metrų).

Nevalytas nuotekas centrinėje uosto dalyje išleido „Vakarų techninė tarnyba“, „Baltic Premator Klaipėda“, Kruizinių laivų terminalas, KLASCO (1,41 tūkst. kub. metrų).

Kartu su nuotekomis į marias pateko kone 2 tūkst. tonų teršalų.

Daugiausia teršiančių medžiagų į įlankos vandenį pateko su bendrovės „Klaipėdos vanduo“ komunalinėmis ir paviršinėmis nuotekomis – kone 1800 tonų.

Iš „Klaipėdos vandens“ išleistuvų į marias pateko 212 tonų chloridų, 122 tonos bendrojo azoto, 117 tonų skendinčių medžiagų, 68 tonos nitratų azoto, 35 tonos amonio azoto, 0,6 tonos naftos produktų ir kitų teršalų.

Naftos produktų, sunkiųjų metalų ir kitų medžiagų bendras kiekis mariose 2020-aisiais sudarė 5,57 tonos. Vandenyje buvo aptinkama švino, cinko, gyvsidabrio, vario, aliuminio, kitų metalų.

Prieš dvejus metus taršos incidento epicentre atsidūrusi uostamiesčio kartono gamintoja „Grigeo Klaipėda“ ataskaitoje neminima. AAA pažymi, kad pirminio nuotekų valymo pati bendrovė nebeatlieka. Nuo 2020 m. sausio mėnesio jos gamybinės nuotekos tiesiogiai perduodamos į „Klaipėdos vandens“ nuotekų valymo įrenginius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.