Karščio sukelti vaizdai Europoje tiesiog šiurpina: įspėja, kas dar laukia

2022 m. liepos 21 d. 12:32
Lrytas.lt
Šiuo metu Europoje tvyro trečioji vasaros karščio banga, kurstanti viską pakeliui niokojančius miškų gaisrus ir kelianti grėsmę milijonams žmonių. Jau sekmadienį Portugalija ir Ispanija pranešė apie daugiau nei 1000 su karščiu susijusių mirčių.
Daugiau nuotraukų (6)
Prancūzijoje tūkstančiai žmonių turėjo evakuotis dėl šelstančių miškų gaisrų. Jungtinės Karalystės oro uostas sustabdė skrydžius, kai jo pakilimo takas nuo aukštų temperatūrų pradėjo lydytis, o šalyje užfiksuotas visų laikų temperatūros rekordas.
Europa nėra vienintelė vieta, kurią alina karščio banga. Beveik visame šiauriniame pusrutulyje šį mėnesį – nuo ​​Kinijos iki Šiaurės Afrikos ar Jungtinių Amerikos Valstijų – fiksuojami rekordiniai karščiai.
„Norėčiau pasakyti, kad tai – nenormalu. Tačiau tikimybė, kad kils karščio banga, didėja vien dėl to, kad šyla klimatas. Ir tai vyksta beveik visame pasaulyje“, – „Insider“ sakė Vašingtono universiteto klimato mokslininkė Deepti Singhas.
Kylant pasaulinei temperatūrai, kartu su ja kylančios karščio bangos tampa vis dažnesnės. Ši vasara gali pasirodyti ypač karšta, tačiau mokslininkai perspėja, kad tai gali tapti įprasta. Kadangi vasarą vyrauja didžiulės, ilgai trunkančios, istorinės karščio bangos, tyrėjai teigia, kad pasaulis turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, dėl kurio kyla temperatūra.
Tuo pat metu miestai turėtų ruoštis tokiems karščiams. Tai reiškia, kad reikia didinti želdinius, sukurti daugiau pavėsio ir pasiruošti labiau apsaugoti paviršius, tokius kaip asfaltas, kurie labai įkaista nuo tiesioginių saulės spindulių.
Vyriausybės gali pritaikyti infrastruktūrą prie naujų ekstremalių temperatūrų, kad išvengtų geležinkelių bėgių linkimo, kabelių tirpimo ir elektros energijos tiekimo sutrikimų. Tai taip pat reiškia, kad reikia pridėti socialinę infrastruktūrą, pvz., atsivėsinimo centrus, patikimas perspėjimo sistemas, ir paruošti būdą, kaip apsaugoti žmones, dirbančius lauke.
„Reikia savotiškai pakeisti suvokimą, ką iš tikrųjų reiškia karščio banga. Reikia suprasti, kad karščio banga nėra kokia nors smagi diena paplūdimyje – ji gali būti pavojinga sveikatai“, – sako Kolumbijos universiteto mokslininkas Kai Kornhuberis.
Klimato krizė pablogina karščio bangas
Kovą rekordinis karštis užklupo abu pusrutulius iš karto, nepaisant to, kad juose sezonai yra priešingi. Du mėnesius trukusi karščio banga apėmė Indiją ir Pakistaną. Birželį karščio bangos kaitino JAV ir Europą, kur buvo pasiekti visų laikų mėnesio temperatūros rekordai, o Tunise pasėlius nusiaubė karštis ir gaisrai.
„Mokslininkai ne visada tiesiogiai priskiria konkrečias karščio bangas klimato kaitai, tačiau tolesnė analizė gali leisti jiems tai padaryti. Pasaulio orų priskyrimo tarnybos (WWA) mokslininkai išanalizavo duomenis ir pastebėjo, kad dėl klimato kaitos Indiją ir Pakistaną alinusi karščio banga tapo 30 kartų labiau tikėtina“ , – sakė Teksaso A&M universiteto mokslininkas Andrew Dessleris.
Apskritai dėl kylančios pasaulinės temperatūros karščio bangos tampa dažnesnės, sunkesnės ir ilgesnės. 2018 m. Nacionaliniame klimato vertinime nustatyta, kad nuo septintojo dešimtmečio JAV karščio bangų dažnis išaugo tris kartus, o vidutinis karščio bangų sezonas pailgėjo 45 dienomis. Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija tikisi panašios tendencijos visoje planetoje.
Karščio banga alina ne tik Europą. <br>AP/Scanpix nuotr. Daugiau nuotraukų (6)
Karščio banga alina ne tik Europą. 
AP/Scanpix nuotr.
Vienu metu kylančios didelės karščio bangos tampa norma
„Tuo pačiu metu vykstanti karščio banga apibrėžiama kai bet kurie du regionai vidutinėse platumose vienu metu patiria dideles karščio bangas“, – sakė D.Singh.
Ši tendencija prasidėjo visai neseniai. Devintajame dešimtmetyje karščio bangos trukdavo tik 20–30 dienų kiekvieną vasarą. Remiantis jos ir K.Kornhuberio atliktu tyrimu, dėl pasaulinio atšilimo per 40 metų karščio bangos tapo šešis kartus dažnesnės. Tyrimas taip pat parodė, kad karščio bangos alindavo maždaug 46 proc. didesnę teritoriją ir buvo 17 proc. intensyvesnės nei prieš 40 metų.
Pasak K.Kornhuberio, ši vasara yra neįprasta tik stabilaus klimato kontekste.
„Mes esame tokioje aplinkoje, kuri nuolat linksta į kraštutinumus. Žvelgiant iš šios perspektyvos, tai yra būtent tai, ko tikėjomės, ir tai, ką mokslininkai prognozavo per pastarąjį dešimtmetį“, – sakė K.Kornhuberis.
„Neturime eiti šiuo keliu“, – pridūrė jis, ragindamas greitai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. „Tačiau jei reikalai ir toliau vystysis taip, kaip dabar, visiškai aišku, kad matysime daugiau rekordinių kraštutinumų ir daugiau tuo pat metu vykstančių karščio bangų, kaip ir šiais metais, ir dar ekstremalesnių.“
Parengta pagal „The Insider“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.