Agentūros atlikta analizė parodė, kad oro tarša yra „didžiausias aplinkos pavojus sveikatai Europoje ir reikšmingai veikia Europos gyventojų sveikatą, ypač miestuose“, nepaisant mažėjančio oro teršalų išmetimo ES.
Remiantis naujausiais EAA skaičiavimais, 2020 m. mažiausiai 238 tūkst. žmonių bloke mirė per anksti dėl smulkių kietųjų dalelių (PM2,5) poveikio, o maždaug 96 proc. miestų gyventojų buvo veikiami teršalų lygio, viršijančio Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Azoto dioksido tarša lėmė 49 tūkst. ankstyvų mirčių, dėl ozono poveikio mirė 24 tūkst. žmonių, pridūrė agentūra.
Vis dėlto priešlaikinių mirčių nuo PM2,5 poveikio nuo 2005 m. iki 2020 m. sumažėjo 45 procentais. „Jei tendencija išliks, tikimasi, kad iki 2030 m. ES pasieks nulinės taršos veiksmų plano tikslą 55 proc. sumažinti ankstyvų mirčių skaičių“, – teigiama EEA ataskaitoje.
„Vis dėlto reikės dėti daugiau pastangų, kad iki 2050 m. būtų įgyvendinta nulinės taršos vizija sumažinti oro taršą iki tokio lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu sveikatai“.
