Klimato krizės įtaka moterims – kodėl vangiai apie tai kalbame?

Nepaisant to, kad klimato kaita yra visos žmonijos problema ir neišvengiamai palies kiekvieną iš mūsų, žmogaus teisių aktyvistai tikina – ši krizė nėra lyčiai neutrali. Didžioji dalis šios krizės naštos krenta būtent ant moterų pečių – jų sveikatai, saugumui ir gerovei kyla gerokai didesnė grėsmė nei vyrams.

Anot ekspertės, labai svarbu skatinti ir moterų lyderystę, sprendžiant klimato kaitos klausimus.<br>AP/„Scanpix“ asociatyvi nuotr.
Anot ekspertės, labai svarbu skatinti ir moterų lyderystę, sprendžiant klimato kaitos klausimus.<br>AP/„Scanpix“ asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 26, 2022, 7:24 PM

Klimato feministai ir feministės siekia atkreipti dėmesį ir spręsti šią kompleksinę problemą. Visgi, visame pasaulyje klimato feminizmo tema kalbama vis dar vangiai, sako VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė. Ji pabrėžia, kad itin mažai apie tai kalba ir pačios moterys.

„Ne tik Lietuvoje, kitose šalyse yra taip pat – mes nesame kažkuo ypatingai išskirtiniai. Viskas, kas yra susiję su lyčių lygybe – ypatingai, kas yra susijęs su feminizmu – sulaukia mažai dėmesio. (...) Tiek lyčių stereotipai, darbo užmokesčio atotrūkis, smurtas lyties pagrindu – šiomis temomis mes nematome Lietuvoje gatvėmis žygiuojančių žmonių, šios temos neužima daug eterio laiko, šiomis temomis kartais prasideda diskusijos socialiniuose tinkluose, kurios po to vėl nuslūgsta ir pereinama prie kitų temų.

Kodėl taip yra? Visgi, patriarchija ir patriarchatas yra padaręs savo darbą, ilgus metus siekiant kontroliuoti, kaip mes mąstome“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ kalbėjo pašnekovė.

Ji pasakojo, kad mažesnis dėmesys moterims yra užkoduotas netgi klimato kaitos tyrėjų gretose – mokslininkus vyrus visuomenė girdi labiau. R. Butkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad klimato feminizmo pradininke laikoma Eunice Foote dėl savo darbų ir šiltnamio dujų atradimo taip pat sulaukė pripažinimo tik po kurio laiko – tik tada, kai jos tyrimai buvo publikuoti moksliniuose žurnaluose.

„Jeigu žiūrėtume į klimato kaitą, tai mes turbūt labai gerai žinome John Tyndall vardą – mokslininko, kuris 1859 m. atrado šiltnamio efektą. Tai buvo didžiulis atradimas, labai gerai išviešintas – į jį nuolat referuojame. (...) Istorija nutyli ir ko mes nežinome – tai 3 metai prieš jo atradimą, tą patį efektą Amerikoje atrado mokslininkė Eunice Foote. Ne tokioje labai prabangioje laboratorijoje, bet ji buvo pirmoji, kuri atrado šitą efektą“, – pasakojo ji.

Klimato kaita pagilina jau egzistuojančias lyčių nelygybės problemas

Paprašius iliustruoti, kaip drastiški klimato pokyčiai prisideda prie lyčių nelygybės, R. Butkevičiūtė pabrėžė – klimato kaita visas šiuo metu jau egzistuojančias skirtis tarp moterų ir vyrų tik pagilina. Pavyzdžiui, tai galima matyti per darbo užmokesčio skirtumų perspektyvą.

„Tai, kad moterys gauna palyginus su vyrais mažesnes pajamas didžiojoje dalyje sektorių, sukuria tokias aplinkybes, kai moterys yra daug labiau finansiškai priklausomos, ne taip gerai gyvena. Dabar mokamas skirtingas darbo užmokestis ar gaunamos mažesnės pajamos reiškia mažesnę pensiją. Vadinasi, mes turime tokį reiškinį – skurdo feminizaciją“, – aiškino pašnekovė.

„Jeigu atsiranda tam tikri klimato kaitos reiškiniai (...), kurie gali paskatinti žmones persikelti iš jų gyvenamosios vietos tam, kad išvengtų klimato kaitos padarinių ar, pavyzdžiui, sukeltų karinių konfliktų – jeigu aš turiu mažiau pinigų, jeigu esu ekonomiškai ne toks stabilus, aš tiesiog negaliu persikelti, negaliu išvykti“, – nurodė ji.

Be to, klimato krizės akivaizdoje išryškėjanti lyčių nelygybė yra susijusi net tik su socioekonominiais, bet ir kultūriniais, fiziniais aspektais.

„Karščio bangos turi ypatingai neigiamą poveikį kūdikiams ir moterų sveikatai. Ypač vyresnių nei 75 metų moterų sveikatai. Vėlgi, jeigu aš esu pensinio amžiaus ir susiduriu su skurdo feminizacija, aš negaliu namuose įsirengti kondicionavimo sistemos. Vadinasi, aš turėsiu vėdintis vėduokle arba kentėti nuo karščio sukeltų padarinių“, – skirtingus scenarijus vardijo R. Butkevičiūtė.

„Kyla didesnė rizika patirti tam tikrų sveikatos sutrikimų ir dėl to, nes moterys, bėgančios iš klimato paveiktų valstybių ar miestų, bėga su vaikais ar kitais priklausomais asmenimis. Tai kartais sukelia ir sveikatos problemų, taip pat padidina riziką susidurti su smurtu. Mes matome ir Jungtinių Tautų duomenis – daugiau nei 80 proc. iš namų dėl klimato kaitos išėjusių pabėgėlių yra moterys“, – aiškino ji ir akcentavo, kad moterys klimato migracijos metu tampa pažeidžiamos įvairaus smurto formoms.

Kodėl sprendimas dėl klimato krizės neturėti vaikų sulaukia tiek kreivų žvilgsnių?

Pasaulyje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai moterys dėl klimato kaitos nusprendžia neturėti vaikų. Vienos tokį žingsnį žengia dėl to, nes nežino, kokia pasaulyje jų atžalos augs. Kitos suvokia, kad vaiko auginimas reikalauja labai daug resursų ir tam tikra prasme yra labai taršus.

Nepaisant atsakingo apsisprendimo, dažnai tokios moterys sulaukia kreivų žvilgsnių ir yra stigmatizuojamos. R. Butkevičiūtė neabejoja, kad tokia dalies žmonių reakcija yra nulemta per amžius susidariusių visuomeninių nuostatų – moterys gėdinamos ir dėl noro, ir nenoro turėti vaikų.

„Tai susiję su patriarchalinėmis nuostatomis, kai moteris vis dar gėdiname dėl jų noro neturėti vaikų. (...) Moterys kenčia, kai pasako, kad nenori turėti vaikų, nes iš įvairių aktorių, politikų, pačių dvasinių lyderių ir vadovų yra sakoma, kad savanaudiška yra neturėti vaikų, o vietoje to, pavyzdžiui, namie auginti naminius gyvūnėlius. Moteris bet kuriuo atveju yra gėdinamos, nes, jeigu pasirenka neturėti vaikų, užkraunama, kad tu neva nesirūpini demografinėmis problemomis. Bet kuriuo atveju kainą – kaip ir klimato kaitos atveju – moka moterys ir merginos“, – nurodė ekspertė.

„Tai yra absoliučiai atsakingas požiūris. Aš kaip asmuo vertinu norą turėti vaikų, ar ne. Klimato kaita taip pat turi galią mano sprendimą keisti“, – moterų apsisprendimo laisvę palaikė pašnekovė.

Situacija gerės šviečiant visuomenę 

Atrodytų, kad problemos sprendimas akivaizdus – kovojant su klimato krize, būtų dorojamasi ir su lyčių nelygybės klausimu. Visgi, R. Butkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad yra nemažai kelių – netgi ir paprastesnių – kuriais būtų galima prisidėti prie problemos sprendimo. Pavyzdžiui, visuomenės edukacija ir švietimas apie skirtingą klimato kaitos įtaką moterims ir vyrams.

„Dalinamės informacija, žmonės klauso, kas yra tas klimato feminizmas, kodėl mums tai yra svarbu. Tai įvairios, laidos, podcast‘ai, vasaros stovyklos. Iš esmės, kaskart kalbant apie klimato kaitą, mes kalbame apie tai, kaip ji veikia skirtingai moterys ir vyrus“, – pasakojo ekspertė.

Tam, anot pašnekovės, yra svarbu turėti ir specialistų, kurių veikla koncentruotųsi tiek į lyčių nelygybės, tiek klimato kaitos sritis.

„Reikia žmonių, kurie kalbėtų ir pradėtų dialogą su visuomene. Jeigu neturėsime žmonių, kurie mums papasakotų apie klimato feminizmą – kas tai yra, kodėl mums tai aktualu – kurie neštų klimato feminizmo vėliavą, tai, aišku, užtruksime, kol atsiras kritinė visuomenės masė, kurią šitas klausimas domintų“, – tvirtino ji.

R. Butkevičiūtė pabrėžė – labai svarbu skatinti ir moterų lyderystę, sprendžiant klimato kaitos klausimus.

„Moterys ir merginos yra klimato kaitos aktyvistės. Pasauliniu mastu yra įrodyta, kad jos geba rasti labai kūrybiškus būdus ir drąsius būdus kovoti su šia problema. Taip pat jų skatinimas rinktis įvairias STEAM programas – tuomet mes galime skatinti moteris moksle atrasti tam tikras išeitis iš klimato kaitos, kaip tai mažinti, nes mes sustabdyti to nebegalime, bet galime nepadaryti dar daugiau žalos“, – teigė ji ir akcentavo, kad situaciją gerintų ir bendras moterų ir merginų finansinės nepriklausomybės gerinimas.

„Paskutinis labai susijęs aspektas – mažinti smurtą prieš mergaites ir moteris. Kai atsitinka klimato krizės, kai reikia bėgti nuo kažko, nepadarykime taip, kad moterims ir merginoms reikėtų kovoti ne tik su gamta, bet ir su žmonėmis, kurie prieš jas smurtauja“, – pokalbį apibendrino R. Butkevičiūtė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.