Paaiškino, kaip klimato kaita skatina virusų plitimą: tikėtina, kad pandemijų ateityje neišvengsime

Jei 2012 metais žaidėte kompiuteriu, galbūt prisiminsite „Plague Inc“. Viena iš šio strateginio žaidimo užduočių – visame pasaulyje paskleisti mirtiną virusą. Deja, vėliau šis scenarijus tapo skaudžia realybe – COVID-19 pandemija pareikalavo daugybės gyvybių ir sukėlė didžiulius finansinius nuostolius. Ar panašių situacijų galime tikėtis ir ateityje? Kokias strategijas turėtume taikyti, kad virusus suvaldytume sėkmingai ir jie keltų grėsmę tik žaidimuose?

Nors tikėtina, kad dėl didelių keliautojų skrydžiais srautų, besikeičiančio klimato ir kitų priežasčių pandemijų ateityje neišvengsime, skirdami dėmesio ir lėšų galime pasirengti jas suprasti ir atremti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nors tikėtina, kad dėl didelių keliautojų skrydžiais srautų, besikeičiančio klimato ir kitų priežasčių pandemijų ateityje neišvengsime, skirdami dėmesio ir lėšų galime pasirengti jas suprasti ir atremti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nors tikėtina, kad dėl didelių keliautojų skrydžiais srautų, besikeičiančio klimato ir kitų priežasčių pandemijų ateityje neišvengsime, skirdami dėmesio ir lėšų galime pasirengti jas suprasti ir atremti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nors tikėtina, kad dėl didelių keliautojų skrydžiais srautų, besikeičiančio klimato ir kitų priežasčių pandemijų ateityje neišvengsime, skirdami dėmesio ir lėšų galime pasirengti jas suprasti ir atremti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nors tikėtina, kad dėl didelių keliautojų skrydžiais srautų, besikeičiančio klimato ir kitų priežasčių pandemijų ateityje neišvengsime, skirdami dėmesio ir lėšų galime pasirengti jas suprasti ir atremti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nors tikėtina, kad dėl didelių keliautojų skrydžiais srautų, besikeičiančio klimato ir kitų priežasčių pandemijų ateityje neišvengsime, skirdami dėmesio ir lėšų galime pasirengti jas suprasti ir atremti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-02-19 13:52

Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtame didžiausių grėsmių pasaulio sveikatai sąraše minimi žmogaus imunodeficito, gripo, ebolos bei mažiau Lietuvoje žinomas Dengės virusas. Pridėjus nepasitikėjimą skiepais, su virusais susijusios net 5 iš 10 didžiausių grėsmių.

VU Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gytis Dudas, didžiausioje nuotolinėje pamokoje „Mokonomika“ plačiau supažindinsiantis su virusų pasauliu, pasakoja, kad metodai virusams tyrinėti šiandien yra nebrangūs ir plačiai prieinami.

Sekoskaitos metodai, skirti genetinės informacijos nuskaitymui, gali būti naudojami atrasti naujas virusų atmainas, sužinoti apie jų savybes. Būtent taip virusų tyrinėtojui pavyko Anykščių rajone aptikti naują koronaviruso atmainą B.1.620, atkeliavusią iš Centrinės Afrikos.

Plisti padeda mobilumas ir klimatas

Kartais atrodo, gyvename tikrame dievo užanty: žinios apie žemės drebėjimus, purvo nuošliaužas ir pavojingas ligas dažniausiai lietuvius pasiekia iš tolimų pasaulio kampelių. Tai, ar pavojingi virusai paveiks ir mūsų šalį, priklauso nuo to, kaip jie plinta.

Viena iš priežasčių, kodėl virusams šiandien lengviau plisti – padidėjęs žmonių mobilumas. Kelionės skrydžiais padeda įveikti didelius atstumus ne tik žmonėms, bet ir virusams.

Lėktuvų išmetamas CO2 taip pat skatina klimato kaitą, kuri, greta kitų iššūkių, gali paskatinti ir virusų plitimą. Pavyzdžiui, atmosferai kaistant, naujos teritorijos gali tapti tinkamos gyventi uodams, kurie perneša virusus, sukeliančius maliariją ar anksčiau minėtą Dengės karštinę. G.Dudas pasakoja, kad Vokietijoje atšilus klimatui uodai jau perneša Vakarų Nilo virusą ir gali palaikyti tolimesnį jo cirkuliavimą.

„Neabejotinai, keičiantis klimatui Lietuvoje taip pat susidursime su tokia papildoma našta“, – sako jis.

Pasak virusų tyrinėtojo, gera žinia ta, kad turėdami reikalingus metodus, galime pasiruošti stabdyti tiek jau gerai žinomus, tiek ateityje žmones pasieksiančius naujus virusus. Tam reikalingas politikų įsiklausymas į prognozes ir rekomendacijas.

„Svarbu nepamiršti jau išmoktų pamokų. Jei kai kurių dalykų iš anksto ir negalime žinoti, labai norėtųsi, kad būtume jiems tinkamai pasiruošę. Tam svarbu, kad akademikų sukauptos žinios ir įgūdžiai pasiektų visuomenę ir sprendimų priėmėjus“, – pabrėžia G.Dudas.

Investuoti milijardus, sutaupyti – trilijonus

Nors klimato kaita ir virusų pavojus – tampriai susiję, jų sprendimo kaina labai skiriasi. Įvairiais skaičiavimais, COVID-19 pandemija pasauliui kainavo nuo 12,5 iki 16 trilijonų dolerių. Ši suma sudaro apie šeštadalį visos pasaulio ekonomikos (panašiai tiek BVP praėjusiais metais surinko visos Europos Sąjungos šalys kartu sudėjus).

Vieną konkretesnių pasiūlymų, kaip užkardyti ateities pandemijas pateikė Bilas Geitsas. Verslininkas siūlo JAV įkurti instituciją, trumpiau pavadintą GERM (angl. global epidemic response and prevention), kurioje dirbtų apie 3000 epidemiologų, duomenų mokslininkų, logistikos, komunikacijos ir kt. sričių ekspertų. Visos šios organizacijos pastangos būtų sutelktos į potencialiai pavojingų virusų plitimo stabdymą. Tai kainuotų apie milijardą dolerių per metus.

Pasak Gyčio Dudo, panaudoti prevencijai skirtas lėšas galima didinant diagnostinių centrų skaičių bei plačiau taikant sekoskaitos technologijas. Paciento ligą sukėlusį virusą detaliai ištirdami dar pirminėje gydymo įstaigoje greičiau gautume kitais būdais neprieinamos informacijos apie virusus ir naujas jų atmainas. Taip pat svarbu skirti išteklių, kad geriau suprastume ne tik potencialiai žmonėms pavojingus virusus, bet ir visą jų pasaulį.

„Lietuvoje molekulinės biologijos sritis stipriai išvystyta. Šios mokslo šakos žinias derindami su evoliucinės biologijos žiniomis galime pasiekti gerų rezultatų tirdami virusus. Kartu šios disciplinos padeda suprasti epidemijų mechanizmus ir sukurti efektyviausias intervencijas“, – teigia G.Dudas.

Virusų tyrinėtojo nuomone, reikšmingą vaidmenį kovojant su ateities virusais vaidina ir visuomenės informavimas, kad ši gebėtų atskirti, kas yra realus pavojus net tada, kai tragiškos pasekmės nepaliečia jų asmeniškai, kad pasitikėtų medikų, mokslininkų žodžiu. Taigi, nors tikėtina, kad dėl didelių keliautojų skrydžiais srautų, besikeičiančio klimato ir kitų priežasčių pandemijų ateityje neišvengsime, skirdami dėmesio ir lėšų galime pasirengti jas suprasti ir atremti.

Apie virusų evoliuciją dr. Gytis Dudas moksleiviams papasakos didžiausioje nuotolinėje pamokoje Lietuvoje „Mokonomika“, kuri įvyks kovo 9 d. Nemokamoje žinių šventėje moksleiviams ir mokytojams, skirtingam amžiui pritaikytas pamokas ves inovacijų, tvarumo, finansų bei kt. sričių ekspertai. Daugiau informacijos apie didžiausią nuotolinę pamoką ir registracija – čia.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.