„Besikartojantys nusikaltimai aplinkai, kuriuos dažnai vykdo tie patys asmenys, verčia svarstyti bausmių griežtinimo klausimą. Sisteminę ir tyčinę žalą gamtai darantys asmenys turi žinoti, kad baudomis neišsipirks, už tai turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Stebint netoleruotiną situaciją, kurią iliustruoja ir žurnalistinis tyrimas, akivaizdu, kad vien šviečiamųjų ir aplinkai draugišką elgseną skatinančių priemonių nepakanka“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Projektu siūloma nustatyti konkrečią žalos aplinkai dydžio ribą, nuo kurios žalą sukėlę aplinkosauginiai pažeidimai būtų laikomi nusikaltimu – 250 BSI, arba 12 250 eurų.
Taip pat siūloma baudžiamąją atsakomybę taikyti tais atvejais, kai vykdant neteisėtą veiką į aplinką neteisėtai išmetama daugiau kaip 0,1 tonos pavojingųjų cheminių medžiagų, daugiau kaip 5 tonos pavojingų atliekų, daugiau kaip 10 tonų nepavojingų atliekų arba dėl tokios veikos galėjo kilti ar kilo ekstremalusis įvykis.
Šie papildymai padėtų tiksliau kvalifikuoti nusikalstamas veikas ir, tikėtina, užkardytų galimus naujus pažeidimus, praneša ministerija.
Pridedama, kad priėmus šį Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymą būtų sudarytos galimybės lengviau atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Nusikalstamas veikas padariusiems asmenims būtų sunkiau išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įstatymo projektu keičiamos nuostatos taptų aiškesnės, su konkrečiomis ribomis ir kriterijais.
